Pranešimai žiniasklaidai 

EN

Seimo narės R. Baškienės pranešimas: Ar išskirtinis skubėjimas sesijos pabaigoje uždegs žalią šviesą dar didesnei azartinių lošimų plėtrai?


2014 m. liepos 15 d. pranešimas VIR­­­­­­

 

 

Šios Seimo sesijos pabaiga išsiskiria skubėjimu priimti prieštaringai vertinamus įstatymus. Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas liepos 10 d. pateikė Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuriuo norima padidinti B grupės lošimo automatų statymo sumą nuo 1 Lt iki 1 euro, tokiu būdu azartinių lošimų organizatoriams suteikiama galimybė gauti 3,45 karto daugiau pelno. Tuo pačiu skatinant šio lošimo patrauklumą, kas neabejotinai didins lošėjų skaičių. Šio įstatymo projektas nedelsiant buvo apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete, plenariniame posėdyje buvo svarstomas liepos 15 dieną. Tokio spartaus teisės akto kelio Seime galėtų pavydėti daugelis įstatymų projektų. Dėl šio siūlymo – 1 lito maksimalų statymą B grupės lošimų aparatuose pakeisti 1 euru – nepaprašyta Vyriausybės išvados, neišklausytos nevyriausybinės organizacijos.

Atkreiptinas dėmesys į ypač didelį neigiamą azartinių lošimų poveikį asmens psichikai, kas  įrodyta moksliniais tyrimais. Lošimų priežiūros tarnyba, prižiūrinti ir kontroliuojanti azartinių lošimų organizavimą Lietuvoje, pripažįsta, kad lošimai sukelia neigiamas pasekmes – probleminę arba patologinę priklausomybę. Į Lošimų priežiūros tarnybą jau yra kreipęsi 3310 asmenų su prašymais apriboti patekimą į lošimų organizavimo vietas. Deja, ne visi pripažįsta turintys priklausomybės problemų, todėl galima konstatuoti, kad probleminių ir patologinių lošėjų Lietuvoje yra kelis ar keliolika kartų daugiau. Įvairių pasaulinių mokslinių tyrimų duomenimis, nuo azartinių lošimų priklausomybės kenčia nuo 2 iki 7 % visuomenės. Dėl probleminių lošėjų nukenčia artimiausi jų žmonės, šeimos nariai. Atsakomybę už problemas, kurias sukelia azartiniai lošimai, deja, prisiims ne azartinių lošimų organizatoriai, o Vyriausybė ir visuomenė. Tuo tarpu lošimo automatų plėtra Lietuvoje tik didėja. 

Išplatintame Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos kreipimesi į Seimo narius teigiama, kad „minėtu projektu siūlant atidėti įrenginių sertifikavimą 24 mėnesiams, atsiras galimybė lošti ne tik 3,45 karto didesnėmis sumomis B kategorijos automatais, bet kartu nebus sudarytos sąlygos priežiūros institucijoms patikrinti, ar minėti įrenginiai teisiškai atitinka jiems numatytus ir kitus parametrus, tame tarpe ir įstatymu numatytus laimėjimo išmokėjimo koeficientus. Neatsižvelgiama į viešai deklaruojamą valstybės interesą riboti lošimų mastą ir prieinamumą, pažeidžiamos bet kokios vartotojų teisės naudotis tik tinkamai ir įstatymus atitinkančia lošimo paslauga.“

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas dr. Aurelijus Veryga pakvietė „vadovautis protingumo, proporcingumo ir socialiai atsakingų politikų principais bei toliau didinti azartinių lošimų kontrolę, taikant šiuolaikines technologines priemones (filmuoti lošimų procesą ir saugoti įrašus, tikrinti asmens tapatybę prieš pradedant lošti ir kita).“

Grupė Seimo narių (R. Baškienė, V. Juozapaitis, A. Pitrėnienė, N. Puteikis) užregistravome pasiūlymą nedidinti statomos sumos B grupės lošimo aparatuose, o vietoj siūlomo 1 euro – statomą sumą nustatyti 0,3 euro (kas atitiktų dabartinę tvarką). Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuriam vadovauja šio įstatymo iniciatorius Bronius Bradauskas,  pasiūlymo autoriai neturėjo galimybės išsakyti savo argumentų, nes į posėdį nebuvo pakviesti.

Kitų šalių patirtis įrodo, kad techniškai įmanoma suprogramuoti įvairių sumų statymus. 

Seime sudaryta darbo grupė jau seniai rengia Azartinių lošimų įstatymo naują redakciją. Dabar, skubotai teikiamu įstatymo projektu liečiamas tik mažas įstatymo segmentas. Oficialiai teigiama, kad šis įstatymo projektas buvo pateiktas tiktai dėl euro įvedimo. Dar Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastebėjo, kad minėtame įstatymo projekte litai keičiami į eurus tik dviejuose straipsniuose, kai tuo tarpu visuose kituose įstatymo straipsniuose litai į eurus nepakeisti. Todėl prisidengti euro įvedimu nederėtų. Tikslas, matomai, kitas – euro įvedimo pagrindu padidinti azartinių lošimų aparatų statymą 3,45 karto. Reikia nepamiršti ir Euro įvedimo įstatymo nuostatų, kad kainos iš litų į eurus turi būti keičiamos nedidinant jų vertės.  

Stebina labai aktyvi azartinių lošimų lobistų veikla (skambučiai Seimo nariams, kvietimai susitikti ir pan.), kas leidžia daryti prielaidą, kad šis, manau, visuomenei ir ypač priklausomybę nuo azartinių lošimų turintiems žmonėms žalingas įstatymas, būtų priimtas išskirtiniu skubėjimu sesijos pabaigoje.

 

Daugiau informacijos:

Seimo narė Rima Baškienė, tel. 8 698 42173





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ