2014 m. rugsėjo 25 d. pranešimas VIR
Sprendimas Lietuvoje įvesti eurą verčia koreguoti daugelį įstatymų, kuriuose piniginė išraiška litais keičiama į eurus Lietuvos banko nustatytu santykiu 1:3,4528. Tačiau kai kurie įstatymai įgauna ypatingą „svarbą“ – juose piniginės vertės keičiamos kitu santykiu. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Azartinių lošimų įstatymas, kurio priėmimo vingrybes pajutome jau Seimo pavasario sesijoje. Seimo nariai Bronius Bradauskas, Julius Sabatauskas ir Antanas Nesteckis tada užregistravo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1882), kuriame siūloma B grupės lošimo automatuose didžiausią statomą sumą vietoje 1 lito keisti į 1 eurą. Tokiu būdu šio verslo pelningumas galimai būtų padidėjęs 3,45 karto. Tada, Seimo nariams pasipriešinus, nepavyko skubos tvarka priimti šios įstatymo pataisos.
Seimo rudens sesijos metu Vyriausybė pateikė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIP-2153), kuriame numatyta, kad B grupės lošimo automatuose maksimali statymo suma vietoje 1 lito būtų keičiama į 0,3 euro. Tačiau Seime atsirado siūlytojų šią maksimalaus statymo sumą padidinti iki 0,5 euro (1,72 Lt). Tokiu būdu pelningumas azartinių lošimų organizatoriams galimai padidėtų 72 centais už vieną statymą. Kuriai dar verslo rūšiai skiriamas toks dėmesys?
Rugsėjo 25 dieną Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ Seimo frakcijų balsais toks įstatymas buvo priimtas. Mišrios Seimo narių grupės, Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir dalies Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų narių balsų nepakako, kad būtų užtikrintas tolygumo principas taikant Lietuvos banko nustatytą lito į eurą keitimo santykį.
Oponentų teiginys, kad „linkę lošti asmenys tada greičiau prasiloš“ – nekelia susižavėjimo, nes turėsime dar daugiau socialinių problemų šeimose ir visuomenėje. Į Lošimų priežiūros tarnybą jau kreipėsi 3310 asmenų su prašymais apriboti patekimą į lošimų organizavimo vietas dėl priklausomybės azartiniams lošimams. Šios tarnybos teigimu, lošimai sukelia neigiamas pasekmes – probleminę, patologinę priklausomybę. Kadangi ne visi asmenys pripažįsta, turintys priklausomybės problemą, galima teigti, kad probleminių ir patologinių lošėjų Lietuvoje yra ženkliai daugiau.
Nuo lošėjų nukenčia artimiausi žmonės – šeimos nariai, o problemas, kurias sukelia azartiniai lošimai, juk prisiima ne azartinių lošimų organizatoriai, bet Vyriausybė ir visuomenė. Azartinių lošimų verslas, tikėtina, nėra prioritetas mūsų valstybėje, tačiau šis Seimo balsavimas rodo išskirtinį susirūpinimą ne socialinių problemų sprendimu, o azartinių lošimų veiklos organizavimu, lošimo aparatų parengimu euro įvedimui ir galimai šio verslo pelningumo didinimui.
Daugiau informacijos:
Seimo narė
Rima Baškienė
Tel. 8 698 42 173
