2014 m. gruodžio 11 d. pranešimas VIR
Seime įvyko Seimo narės Rimos Baškienės spaudos konferencija „Ugdymo dvasingumo kontekstas“, kurioje dalyvavo Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis, Vilniaus kolegijos Kraštotvarkos katedros vedėja docentė dr. Rimantė Kondratienė, Lietuvos estetikų asociacijos atstovas profesorius habil. dr. Juozas Mureika, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Jonas Kievišas.
Konferencijoje pristatyta J. Kievišo knyga „Ugdymo dvasingumo kontekstas“, kuri papildo Lietuvos edukologijos universiteto jau anksčiau išleistų kolektyvinių monografijų seriją „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“ (2009 m.) bei „Ugdymo dvasingumas“ (2012 m.).
„Kalbėjimas apie dvasingumą, jo svarbą žmogaus ugdymui ir tobulėjimui yra labai reikšmingas ir savalaikis, nes vis dažniau Lietuvoje girdimi negatyvūs reiškiniai: smurtas, patyčios, moralinių vertybių nykimas. Ši nauja knyga skatina atsigręžti į dvasingumo turinį, kurį sudaro tiesos, gėrio ir grožio vertybės“, – konferencijoje kalbėjo Seimo narė R. Baškienė, atkreipdama dėmesį į knygoje išaukštintą kuriantį žmogų, mokytoją kaip asmenybę bei dvasingumo skleidėją.
Klausimą – ar Lietuvoje svarbus dvasingumo ugdymas – aptarė konferencijos dalyviai.
Prof. habil. dr. A. Gaižutis atkreipė dėmesį, kad globalizacijos metu, iššūkių pilname pasaulyje, mokytojo vaidmuo turi ypatingai didelę reikšmę. „Daug diskutuojama apie mokytojo kompetencijas, kad mokytojas turi būti ne tik geras „dalykininkas“ ir žinovas kaip perteikti žinias bei orientuoti jauną žmogų į vertybes, bet ir pats turi būti dvasingas žmogus, turi būti kaip dvasios kibirkštis mūsų gyvenime, ypatingai mokykloje, šeimoje. Mokytojas – tai asmenybė, savo gyvenimo patirtimi, meile žmogui ir tikėjimui“, – kalbėjo akademikas. Pasak A. Gaižučio, dvasingumą reikia aiškinti ne vien kaip religinį, bet ir kaip pasaulietinį reiškinį, o tai puikiai iliustruoja šv. Augustino žodžiai, kad fundamentaliosios žmogaus vertybės yra tikėjimas, viltis ir meilė, tačiau meilė yra aukščiau tikėjimo ir vilties. Turime kalbėti apie tokias vertybes, kaip meilė savo gimtajai žemei, kalbai, istorijai – tai sakraliniai dalykai. Rengdami mokytojus, akcentuodami mokytojo atsakomybę, kūrybingumą, negalime išleisti iš akiračio jo dvasinio, vidinio pasaulio.
Konferencijoje kalbėjusi dr. R. Kondratienė minėjo, kad šioje monografijoje pristatomi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio autorių atlikti dvasingumo konteksto tyrimai ir straipsniai. Knygoje ugdymo dvasingumo kontekstas pristatomas kaip asmens ir visuomenės dvasingumo atspindys, iškeliama ugdymo dvasingumo reikšmė kultūros raidai, pagrindžiama dėmesio dvasingumo kontekstui reikšmė ne tik ugdymo procese, bet ir tobulinant švietimo sistemą – kuriant įstatymus ir numatant jų įgyvendinimą. Knygoje ugdymo dvasingumo kontekstas nagrinėjamas ir žmogaus bei aplinkos tarpusavio priklausomybės požiūriu. Ši knyga ne tik reikšmingas mokslinis darbas, bet ir svarus indėlis į visuomenės šiuolaikiškos raidos sampratą, kuri svarbi numatant ne tik švietimo sistemos ar ugdymo tikrovės tobulinimo, bet ir kultūros raidos strategijas.
Profesorius habil. dr. J. Mureika akcentavo, kad psichologinė visuomenės būklė ganėtinai suvelta, todėl kyla klausimas, kodėl ugdymo įstaigose nemokoma logikos, psichologijos, estetologijos. Profesorius kvietė įsiklausyti į Popiežiaus Pranciškaus žodžius, pasakytus Europos Parlamente, raginančius spręsti elementarias žmogaus problemas bei perduoti vilties ir padrąsinimo žinią visiems Europos Sąjungos piliečiams. Popiežius priminė, kad žmogaus orumas, o ne pilietiškumas ar ekonominiai interesai yra esminė vertybė ir kvietė kurti Europą, kuri remtųsi žmogaus orumu, prigimtinėmis vertybėmis, dvasinių vertybių iškilumu.
Knygą „Ugdymo dvasingumo kontekstas“ ir anksčiau Lietuvos edukologijos universiteto išleistų kolektyvinių monografijų seriją „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“ (2009 m.) bei „Ugdymo dvasingumas“ (2012 m.) prof. J. Kievišas gruodžio pradžioje pristatė Ukrainos mokslo akademijoje. Ukrainiečiams paliko didelį įspūdį žinia, kad ši knyga bus pristatoma Seime, nes, jų teigimu, tai rodo, kad Lietuvoje dėmesingai žiūrima į dvasingumo sklaidą ir tuo grindžiamą ugdymą. Profesorius atkreipė dėmesį į ukrainiečio akademiko Kripčiuko pastebėjimą – vertindamas ES dokumentų paskirtį, tobulinančią švietimo sistemą, jis kėlė klausimą – ar valstybių švietimo sistema turi būti kopija ES dokumentų, ar orientyras tobulinti švietimo sistemos savitumą? Jis akcentavo nacionalinės kultūros ir jos dvasingumo reikšmę švietimo sistemai bei visai kultūros raidai ir džiaugėsi, kad Lietuva eina teisingu keliu.
Daugiau informacijos:
Seimo narė Rima Baškienė
8 698 42 173
