2015 m. rugpjūčio 24 d. pranešimas VIR
Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius įregistravo Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymą, kuriuo siekiama padidinti minimalią bausmę už kvalifikuotą nužudymą. Projekto aiškinamajame rašte sakoma: „Pagal 100 tūkstančių gyventojų tenkantį nužudymų skaičių Lietuva ne tik nuolat užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje, bet ir kelis kartus viršija bendrijos šalių vidutinį nužudymų lygį. Tai – ne vien valstybės reputacijos klausimas. Žmonės Lietuvoje jaučiasi nesaugūs, gyvybės čia galima netekti net ir už gautą pensiją ar ne laiku pasakytą žodį – jau nekalbant apie nužudymus, kurie nėra pagrįsti jokiais motyvais. Šimtai žmonių gyvena su nepakeliama artimųjų praradimo našta, o tie, kuriuos nelaimė dar aplenkia, nuolat jaudinasi dėl savo bei artimųjų saugumo. Tačiau galiojančiame Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtina žemutinė sankcija net ir už kvalifikuotą kito žmogaus nužudymą išlieka neproporcingai menka ir numato vos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kokie nužudymai priskiriami kvalifikuotiems, nurodoma 129 straipsnio 2 dalyje, kurioje įvardijama: „Tas, kas nužudė: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.“ Kitaip sakant, tai yra patys žiauriausi, pavojingiausi ir labiausiai ciniški nusikaltimai, bet už juos, kaip jau minėta, gali būti skirta vos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Negana to, net ir už kvalifikuotą nužudymą nuteistas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, turi teisę išeiti į laisvę jau po pusės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kad tai nėra vien teorinė galimybė, patvirtina kasdienė kriminalinių įvykių kronika, kurioje nuolat figūruoja asmenys, jau nuteisti už nužudymą, tačiau po kelerių metų lygtinai paleisti į laisvę ir vėl padarę tą patį nusikaltimą. Iš to darytina išvada, kad bausmių sistema yra nepakankamai efektyvi, neatgrasanti ir negarantuojanti piliečių saugumo.“
Siūlomu projektu siekiama dvejopo tikslo – sugriežtinti minimalią bausmę už kvalifikuotus nužudymus iki vienuolikos metų ir taip ne tik sumažinti visuomenei itin pavojingų nusikaltimų skaičių, bet ir apriboti galimybę asmenims, padariusiems tokius nusikaltimus, išeiti į laisvę, atlikus vos pusę teismo paskirtos bausmės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis numato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija dešimties metų, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Priėmus siūlomą įstatymo pataisą, žudikai galėtų tikėtis lygtinio paleidimo, tik atlikę du trečdalius bausmės. „Taip būtų sugriautas įsitikinimas, kad įmanoma padaryti itin žiaurų nusikaltimą ir išeiti į laisvę po kelerių metų,“ – tvirtina Seimo narys.
Parengė Seimo narys
Vytautas Antanas Matulevičius
