Š.Gustainio
komentaras į naujienų portalo Alfa.lt klausimą: „Ar Lietuvos demokratija
sustiprėtų perbraižius Seimo rinkimų apygardų ribas?”
Nagrinėjant šį klausimą, naudinga atskirti
kelis dalykus. Pirmiausia, akivaizdu, kad dabartinės Seimo rinkimų apygardos,
tokios, kaip jos buvo suskirstytos dar 1992 metais ir liko iki šios dienos, jau
nebeatspindi tikrovės ir rinkėjų pasiskirstymo proporcijų Lietuvoje.
Aiškiai matyti, kad, tarkime, Vilniaus
rinkimų apygardose gyventojų skaičius, išrenkantis tą patį vieną Seimo narį,
yra gerokai didesnis nei didžiojoje dalyje kitų šalies miestų ar regionų. Todėl
būtų logiška šalyje keisti rinkimų apygardų ribas, labiau atsižvelgiant ir
tiksliau atspindint rinkėjų pasirinkimą.
Tačiau pažiūrėkime, kas realiai daroma,
jog ši problema būtų sprendžiama. Tie pakeitimai, kuriuos dabar Vyriausioji
rinkimų komisija (VRK) bando svarstyti, yra visiškas biurokratinis veiksmas.
VRK tik mėgina imituoti veiklą, o ne realiai priimti būtinus pokyčius.
Kaip visada, kuomet ateina laikas parodyti
ryžtą ir stuburą, VRK mėgina visais įmanomais būdais nusimesti nuo savęs
atsakomybę, kuri, beje, šiai komisijai yra suteikta šalies rinkimus
apibrėžiančių įstatymų. VRK vadovo Zenono Vaigausko pozicija jautriais
klausimais visada buvo ta pati – tegul politikai, Seimas sprendžia, ką ir kaip
nori padaryti, o mes jau vykdysime.
Vis dėlto manau, kad reikiamos iniciatyvos
turėtų visų pirmą „išeiti“ iš VRK, ir, politikams pritarus, jos būtų vykdomos.
Elgdamasi taip, kaip dabar, VRK rodo savo neįgalumą, kas labai naudinga
valdančiajai daugumai, galbūt net vienai politinei partijai.
Beje, Seimo koridoriuose jau pritilo
kalbos, kad reikia gerbti įstatymus ir, sumažėjus gyventojų Lietuvoje bei jiems
migruojant iš vienos savivaldybės į kitą, perbraižyti tas apygardų ir apylinkių
ribas.
Pagal dabartinį gyventojų skaičių ir
šalies įstatymus, pavyzdžiui, Vilniuje turėtų būti ne 10, o 11 ar net 12
rinkimų apygardų. Kaune – bent 1 mažiau. Panaši situacija ir Šiauliuose, kaip
ir kitose savivaldybėse, kur gyventojų sumažėjo labiausiai.
Pagaliau – kitas klausimas: kada VRK
atkreips dėmesį į tas „vargšes“ šalies apygardas, kurios visiškai nelogiškai
jungia dviejų ar net 3-ejų savivaldybių ribas? Pavyzdžiui, Joniškio-Akmenės,
Plungės-Rietavo.
Sakysite, o kas ten negerai? Ogi tai, kad
šiose savivaldybėse yra neproporcingas atstovavimas, nes, pvz., trys
ketvirtadaliai rinkėjų yra iš vienos savivaldybės, o ketvirtadalis – iš kitos.
Todėl visiškai aišku, kad rinkimuose nugalės tas kandidatas, kuris bus iš
didesnės savivaldybės dalies...
Dabar VRK ruošia bent du įstatymo
pakeitimo projektus, kuriuos žada pateikti Seimui svarstyti, taip nuo savęs
nusiimdama atsakomybę. Esmė – kas siūloma. Matyti, kad norima tik padidinti
procentinį nuokrypį nuo dabar įstatyme numatytos 20 proc. ribos, įvertinant
nustatytą apygardos rinkėjų skaičių. Galimą nuokrypį siūloma didinti
peržengiant 20 procentų, kas, beje, net ir teoriškai niekaip neišspręstų
problemos, tik ją pagilintų. Mano skaičiavimais, yra apygardų, kuriose šiuo
metu yra iki 40 proc. mažiau rinkėjų nei numatyta šalies įstatyme. Ką tai
reiškia?
VRK siūlo „pritraukti“ dabartinę situaciją
prie jau galiojančio rinkimų įstatymo, kad jis būtų „mažiau“ pažeidžiamas. Tai
bent logika!
Paskutinis aspektas – kur dingo Rinkimų
kodeksas? Klausimas, iškeltas dar praėjusios kadencijos Seime, dabar miršta
ministerijos stalčiuose.
Todėl turime situaciją, kai yra skirtingi reikalavimai
skirtingiems rinkimams. Pavyzdžiui, kandidatai į savivaldybių tarybas, į
Europos Parlamentą ar prezidentus gali dalinti rinkėjams iki 1,45 euro vertės
„dovanas“, tačiau kandidatai į Seimą – jau ne. Už tai būtų baudžiama šalinant
kandidatus iš rinkimų.
Taigi logikos ir racionalumo teisės
aktuose, reglamentuojančiuose rinkimus, trūksta smarkiai, ir pokyčiai yra
būtini. Tačiau nepanašu, kad VRK nuoširdžiai nori juos atnešti.
Šarūnas
Gustainis, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo Ekonomikos komiteto narys
