Tautinės mažumos
Vilniaus ir Šalčininkų krašte nebenori būti Lenkų rinkimų akcijos įkaitės –
didelei daliai pietryčių Lietuvoje gyvenančių žmonių nėra priimtinas vienos
politinės partijos diktatas,
– sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas
Eligijus Masiulis.
Birželio 8 d. įsteigtas Liberalų sąjūdžio Tautinių
bendrijų komitetas, kurio pagrindinis tikslas – atstovauti visų tautinių
bendrijų interesams Lietuvoje, realiai spręsti iškylančias problemas, o ne
priešinti bendruomenę ir dirbtinai kurti skandalus ar intrigas. Tarp naujojo
komiteto narių – lenkų, baltarusių, rusų, ukrainiečių, totorių, žydų, graikų tautybių
žmonės.
„Komitetas suvienijo įvairių tautybių žmones visoje
Lietuvoje. Tai – aktyvūs nevyriausybinių organizacijų, kultūros, švietimo ir
mokslo, verslo srities specialistai – jie susibūrė vardan bendrų tikslų, kurie
tikrai yra pasiekiami. Mums nėra priimtinas žmonių kiršinimas, į izoliaciją, o
ne integraciją nukreipta politika, kurią daugelį metų šalyje vykdo Lenkų
rinkimų akcija. Sieksime išardyti esamą monopolį. Šioje valstybėje gyvenantys
įvairių tautybių žmonės turėtų kalbėti ir susikalbėti – ne streikai, o
kompromisas ir sprendimų radimas privalo būti prioritetas“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Masiulis.
Liberalų sąjūdžio Tautinių
bendrijų komiteto pirmininkė, viešosios
įstaigos „Europos demokratijos plėtros centro“ direktorė ir Šalčininkų raj. savivaldybės Tarybos narė Julija Mackevič teigė, kad komiteto
veiklai puikiai tinka organizacijos UNESCO šūkis – vienybė įvairovėje.
„Didžiuojuosi tuo, kad namie bendrauju „tuteišių“
kalba, tačiau pirmiausia esu Lietuvos valstybės pilietė ir patriotė. Situacija
tokia, kad nemažai daliai šalyje gyvenančių tautinių mažumų Vilniaus,
Šalčininkų ir kituose rajonuose nėra priimtinas vienos politinės jėgos
diktatas. Kyla banga žmonių, kurie nori tam sukurti atsvarą. Žinoma, jie jaučia
didelį spaudimą, tačiau visi supranta, kad tylėti nebegalima – reikia veikti“,
– teigė Liberalų
sąjūdžio Tautinių bendrijų komiteto pirmininkė J.
Mackevič.
Anot jos, šiomis dienomis surengtas streikas dėl lenkiškų mokyklų pertvarkos
buvo aiškus įrodymas, kad tikrieji streiko organizatoriai – Lenkų rinkimų
akcija – tiktai siekia politinių dividendų, nori kelti neramumus, o ne spręsti
problemas.
„Gėda,
kai dalis Lenkų rinkimų akcijos atstovų kalba, esą lenkų vaikas lietuviškose mokyklose
yra žalojamas psichologiškai. Turime galvoti, kaip kurti gerovę visų Lietuvos
piliečių, nepriklausomai nuo jų kilmės ar tautybės. Žinoma, turime išlaikyti
sąlygas tautinių bendrijų atstovų vaikams mokytis savo gimtąja kalba – iki šiol
Lietuvoje tuo klausimu daug padaryta. Tačiau taip pat turime užtikrinti, kad
jaunuoliai gautų kokybišką švietimą ir tinkamai išmoktų lietuvių kalbą“, – teigė Ilona
Šedienė, Dieveniškių
technologijų ir verslo mokyklos direktorė.
Vilniaus raj. Bezdonių asociacijos „Vienybė“
pirmininkas Pavel Žemoitin teigia, kad
sąlyčio taškus lengviausia atrasti per kultūrą. „Turime nepamiršti, kad gerų santykių
pradžia yra savitarpio pasitikėjimas ir supratimas, kad esi šios valstybės
dalis. Tai prasideda nuo kultūros. Lietuvoje iki šiol nebuvo strategijos, kaip sukurti nacionalinę
kultūros platformą, per kurią tautinės bendrijos lygiaverčiai dalyvautų
Lietuvos kultūriniame ir pilietiniame gyvenime, neprarandant tautinio
identiteto. Norime atnešti teigiamų pokyčių “, – sako P. Žemoitin.
Daugiau informacijos:
Eligijus
Masiulis, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas
M. tel. 86 98 42 122
[email protected]
Julija Mackevič, viešosios įstaigos „Europos demokratijos plėtros centro“
direktorė, Šalčininkų raj. savivaldybės Tarybos narė, Šalčininkų raj.
Liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininkė
M. tel. 86 621 9324
