A.Lydekos komentaras į naujienų portalo
Alfa.lt klausimą: „Ar Lietuva turėtų svariau prisidėti sprendžiant Viduržemio jūros
imigrantų krizę?”
Akivaizdu, kad šiuo metu
didžiulės problemos dėl imigrantų kyla pietinėje Europos Sąjungos (ES) pusėje,
todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas visos ES veiksmams Viduržemio jūros regione.
Lietuvai būtina solidarizuotis su ES ir aktyviai prisidėti siekiant įveikti
Viduržemio jūroje susidariusią krizę.
Būtų labai neišminga ir
netoliaregiška Lietuvai atsiriboti nuo šios „karštos“ problemos, privalu
laikytis visaapimančio, platesnio požiūrio, nes 1070 km arba 60 proc. viso
Lietuvos valstybės sienos ilgio yra išorinė ES siena (tai yra ES Rytinė siena).
Be to, neramumai ir konfliktai Rytuose bet kada gali paaštrėti ir Lietuvai nusisukus
nuo solidarumo pareigos, ES turės moralinę teisę atsiriboti ir nuo Lietuvos
problemų, jeigu naujieji imigrantai plūsteltų į Lietuvą per rytinę ES sieną.
Net ir dabar per šią sieną į Lietuvą nelegaliai patenka Vietnamo, Pakistano,
Indijos ir kitų šalių piliečiai.
Taigi, solidarumas yra ir turi
būti pamatinis ir nekvestionuojamas principas. Tačiau neturime apsiriboti vien
krizės padarinių šalinimu, turime kovoti su nelegalios migracijos ir didelio
pabėgėlių srauto atsiradimo priežastimis.
Tinkamas pasirengimas perkeltų
asmenų integracijai yra kertinis principas sėkmingo prisidėjimo prie problemų
sprendimo. Deja, pagrindinė ir didžiausia problema mūsų valstybėje - prieglobsčio
prašytojų integracija. Valstybės kontrolės išankstinio tyrimo ataskaita apie
imigracijos procesų valdymą pademonstravo, kad yra blogas imigracijos procesų
koordinavimas. Šiuo metu imigracijos politiką formuoti pavesta penkioms
ministerijoms, įgyvendinti – keliolikai institucijų ir įstaigų, tačiau nėra
vienos institucijos, kuriai būtų paskirta koordinuoti visus migracijos
procesus. Nėra vieningos integracijos programos, o tik atskirų ministerijų
siauros „programytės“. Per daug sudėtingas leidimų gyventi užsieniečiams
išdavimo procesas, neišspręsti jų apgyvendinimo klausimai. Darbas su
nevyriausybinėmis organizacijomis, tautinėmis bendruomenėmis, privačiu ir
viešuoju sektoriais yra esminis pabėgėlių integracijos į visuomenę ramstis.
Žinoma, kiekviena valstybė nori
pritraukti į savo šalį jaunų, darbščių, dirbančių, sutinkančių dirbti ir už
mažesnį atlygį žmonių. Lietuva – ne išimtis. Tačiau valstybei reikia labai
„susiimti“, kad atvykėliai netaptų „svetimkūniais“ ar visuomenės priešais.
Prieglobsčio prašytojus reikia išsiugdyti žmonėmis, suprantančiais mūsų
papročius ir tradicijas, mokančiais lietuvių kalbą, gerbiančiais Konstituciją
ir įstatymus. Jie turi būti dėkingi ir lojalūs Lietuvos valstybei už suteiktą
galimybę ramiau gyventi čia, Lietuvoje, negu
buvusioje savo Tėvynėje.
Arminas Lydeka
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
