Katalonijos nepriklausomybės judėjimas kelia grėsmę Europos
stabilumui?
Nemanau, kad Katalonijos nepriklausomybės judėjimas kelia
kokią nors grėsmę Europos stabilumui. Kiekviena tauta turi teisę apsispręsti,
kokioje politinėje sanklodoje gyventi, kokią valstybės valdymo formą, Konstituciją
ar teisinę sistemą turėti. Manau, Katalonijos regiono gyventojai, ilgai
gyvenantys demokratinėje Europoje, yra pakankamai nuovokūs, kad priimtų teisingus
ir racionalius sprendimus.
Plačiai
šiomis dienomis aptariamas judėjimas vardan regiono nepriklausomybės, be abejo, gali turėti
šiokių tokių padarinių Europai. Tačiau kur kas didesnių pasekmių
nepriklausomos valstybės paskelbimas turėtų pačiai Katalonijai. Ar ji tikrai
būtų pajėgi savarankiškai pakelti visą ne tik politinę, bet ir administracinė
naštą? Į šiuos klausimus turi būti aiškiai ir be pagražinimų atsakyta.
Be abejo, Katalonijos nė iš tolo
negalima lyginti nei nei su Krymu, nei su Kosovu. Katalonų sprendimui įtakos nedaro joks
„didysis“ šeimininkas ar kaimynas, ginkluotosios pajėgos ar tankai. Į tai
tiesiogiai nesikiša ir Ispanijos valdžia, nepaisant to, kad valdančiosios
politinės jėgos nepritaria referendumo idėjai.
Katalonų apsisprendimas, kad ir
koks jis būtų, ir toliau reikštų gyvenimą, kuris
neįsivaizduojamas be sąlyčio ir glaudaus bendradarbiavimo su
Ispanija. Žinoma, pati apsisprendimo procedūra turėtų vykti teisiškai
ir civilizuotai. Jei būtų rengiamas oficialus referendumas, jis turėtų
būti
laisvas, užtikrinantis aktyvų visos tautos dalyvavimą, vadovaujantis
visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis.
Vis dėlto tikiu,
kad katolonai, įvertinę visus plius ir minusus,
liks dabartinėje draugijoje su ispanais.
Arminas Lydeka, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
