XII Seimo 2012 m. rudens, 2013 m. pavasario sesija 

EN

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarsto Tautos istorinės atminties įstatymo projektą


 

 

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarsto Tautos istorinės atminties įstatymo projektą Nr. XIP-4631(2).

Tautos istorinės atminties įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir Tautos valstybės egzistencijos pamatą. Tai bendro susirūpinimo istorijos politikos būkle Lietuvoje dalis. Vieningas bendros istorijos praeities suvokimas yra kiekvienos tautos egzistavimo objektyvusis elementas ir kartu būtina, nors nepakankama, jos išlikimo ir gyvybingumo sąlyga. Kartu tai valstybingumo garantas, tik masinis valstybės idėjos suvokimas ir palaikymas leidžia jai tikėtis gyventojų buvimo piliečiais, lojalumo ir aktyvumo viešajame gyvenime. Neseni empiriniai tyrimai liudija, kad tiek didesnis domėjimasis istorija, tiek savo tautos kaip istorijos subjekto supratimas lemia ir didesnį tapatinimąsi su valstybe, jos istorinio tęstinumo suvokimą ir galiausiai patriotizmo lygį. Tai tikslas, kuriam siekti būtina nuosekli ir kryptinga Tautos istorinės atminties politika. Šiuo Įstatymo projektu  užtikrinamas istorinės atminties išsaugojimas, apibrėžiamas istorinės atminties objektas ir istorinio paveldo atminimo svarba, sureguliuojami atmintinų metų nustatymo ir paskelbimo principai, formuojami Tautos istorinės atminties politika bei numatomi prioritetai.

Projekto rengimą paskatino tokios įsigalėjusios problemos: šiuo metu nėra aiškaus teisės aktuose suformuoto valstybės požiūrio į istorinės atminties išsaugojimą, nėra numatyti prioritetai, neapibrėžtos istorinės atminties finansavimo galimybės, finansų skyrimas ir valdymas. Pastebima, kad Lietuvoje nėra istorinės atminties visumos, tai yra renginių, programų, minėjimų finansavimo analizės. Institucijų ir savivaldybių praktika byloja, kad istorinės atminties išsaugojimo veikla menkai koordinuojama, sukakčių programos neplanuojamos prieš tris, penkis ar dešimt metų ir dažniausiai atmintinų metų programos rengiamos skubotai, neatsižvelgiant į istorinės atminties išsaugojimo visumą. Patirtis rodo, kad dažnai neužtikrinamas atminties įamžinimo projektų tęstinumas - programose numatyti renginiai ar leidyba neįgyvendinamos, pasibaigus programai, neteikiamos išvados, pasiūlymai, kuriuose būtų analizuojama minėjimų veikla, atliktų darbų vertė.

Dar viena itin gili koordinacinė problema – programų darbo grupės. Paskelbus atmintinus metus kiekvieną kartą sudaroma darbo grupė, kuri rengia programą, organizuoja renginius, tačiau ji yra laikina, sukurta tik šiai datai paminėti. Paskelbus naują datą ar metų programą vėl iš naujo kuriama darbo grupė, todėl nėra užtikrinami istorinės atminties išsaugojimo prioritetai ir tęstinumas. Atmintini metai skelbiami pavėluotai, dažnai jau Vyriausybei parengus biudžeto projektą ar net jį patvirtinus, todėl nuolatos tenka ieškoti papildomo finansavimo. Neišvengiami renginiai kartojasi arba vyksta tuo pačiu metu. Svarbu pastebėti, kad nėra konkrečios valstybės institucijos, kuriai būtų priskirta rengti istorinės atminties kryptis, nustatyti prioritetus, koordinuoti šių krypčių įgyvendinimą, rengti programas, numatyti finansavimą ir įgyvendinti programose numatytus renginius.

Projekto tikslas – sukurti instrumentus istorinės atminties politikai įgyvendinti, įprasminti Tautos istorinio paveldo atminimą, jo prioritetus, sklaidą, edukaciją, puoselėti valstybinių švenčių, atmintinų datų bei atmintinų metų įamžinimo tradicijas. Nustatyti įstatymu reglamentuotų valstybės institucijų, atsakingų už Tautos istorinės atminties įtvirtinimą, funkcijas bei veiklas ir prioritetus. Numatyti Tautos istorinės atminties tarybą, valstybės švenčių, atmintinų metų, dienų programų, minėjimų, renginių koordinavimą, organizavimą ir kontrolės mechanizmą, valstybės vadovų ir kitų iškilių asmenų laidojimo, perlaidojimo tvarką ir kt.

 

 

Pasiūlymų ir pastabų laukiame iki _______

 

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu:

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

El. paštas:  [email protected]

Faksas (8 5) 239 6459

 

Seimo posėdžių sekretoriatas

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

El. paštas [email protected]

Faksas (8 5) 239 6279

 





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ