Į Seimo Sveikatos
reikalų komitetą (toliau – Komitetas) kreipėsi Vakarų regiono privačių gydymo įstaigų asociacija
(toliau – Asociacija), atkreipdama dėmesį į aktualią pirminių
ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mažesnėse
gyvenvietėse reglamentavimo problemą. Reaguodamas
į keliamus klausimus, Komitetas Asociacijos 2014 m. spalio 21 d. kreipimąsi „Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 370 pakeitimo“
svarstė 2014 m. lapkričio 5 d. posėdyje.
Asociacijos atstovai pažymėjo, kad minėtu nutarimu numatyta pirmines
ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti ne mažiau kaip 900
gyventojų turinčiose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse. Asociacijos
nuomone, minėtas punktas nenustato objektyvaus ir teisingo teisinio
reglamentavimo – nurodytas kriterijus yra diskriminacinio pobūdžio šiuo metu
tinkamai veikiančių, tačiau neturinčių 900 gyventojų, privačių ambulatorines
asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų atžvilgiu, be to,
privatūs šeimos medicinos centrai iš anksto nebuvo informuoti apie tokį
teisinio reglamentavimo pokytį.
Komiteto posėdyje atkreiptas dėmesys ne tik į galimai
diskriminacinio pobūdžio reguliavimo tvarką, bet ir į tai, su kokiomis
problemomis susidurtų mažesnių gyvenviečių gyventojai, norėdami gauti pirmines
ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, Komiteto nariai
pažymėjo, kad nors
galiojančio Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio
8 dalis ir suteikia Vyriausybei įgaliojimus nustatyti iš PSDF biudžeto
apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus, vertintina šios
nuostatos atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamai
konstitucinei doktrinai. Suabejota, ar Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d.
nutarimu Nr. 370 patvirtintas Kriterijų sąrašas laikytinas tinkama teisinio
reguliavimo priemone. Komiteto nuomone, įstatymu, o ne poįstatyminiais
teisės aktais turi būti apibrėžta PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų asmens
sveikatos priežiūros paslaugų apimtis: nurodyti aiškūs kriterijai, pagal
kuriuos būtų nustatoma, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos
iš šio draudimo lėšų bei sąlygos, kurias turi atitikti konkreti asmens
sveikatos priežiūros įstaiga, siekianti asmens sveikatos priežiūros paslaugų
teikimo išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis.
Atsižvelgus į
šiuos argumentus nuspręsta siūlyti Vyriausybei:
1. Įvertinti ar minėtu Vyriausybės
nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas
atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą įstatymų viršenybės
prieš poįstatyminius teisės aktus, o kartu ir teisinės valstybės bei valdžių
padalijimo principus, t. y., ar iš PSDF biudžeto lėšų apmokamų asmens
sveikatos priežiūros paslaugų kriterijai gali būti nustatomi poįstatyminiu
teisės aktu, o ne įstatymu.
2. Įvertinus galiojančio
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalies
nuostatą pagal Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną,
apsvarstyti galimybę inicijuoti atitinkamų minėto įstatymo nuostatų pakeitimus.
Simona Dulevičiūtė,
Sveikatos reikalų komiteto biuras (tel. (8 5) 239 6783,
el. p. simona.duleviciute@lrs.lt)
