Seimas, 62 parlamentarams balsavus už, 2
– prieš ir 5 susilaikius, priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems
gyventojams įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-452(2). Balsavime registravosi 71 Seimo
narys.
Priimtomis pataisomis nustatyta, kad
teisę į kompensaciją turės daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi
dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant
sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto
įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo
(modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą,
jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir dalyvauti įgyvendinant šį
projektą.
Jeigu daugiabučio namo buto savininkas,
kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo
susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo
(modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį
projektą, ateinantį šildymo sezoną jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam
gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto
šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, nuo kito šildymo sezono būsto
šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, iki bus įgyvendintas daugiabučio namo
atnaujinimo (modernizavimo) projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo
sezonus, įskaitant atvejį, kai dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio
namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.
Siekiant mažinti nepasiturinčių
gyventojų ilgalaikę priklausomybę nuo piniginės socialinės paramos, skatinti
integraciją į darbo rinką ir sumažinti piktnaudžiavimo pinigine socialine
parama galimybes patikslinta bendrai gyvenančių asmenų sąvoka, į šių asmenų
sudėtį įtraukiant ir dirbančius nesusituokusius, savo vaikų neauginančius
pilnamečius vaikus iki 24 metų, kurie mokosi, jei per mėnesį jų gaunamos
pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis;
Bendrai gyvenantiems asmenims arba
vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai
gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas,
bet nedirbantis asmuo (išskyrus įstatyme įtvirtintus atvejus), nustatytas
socialinės pašalpos dydis, išskyrus nustatytą socialinę pašalpą vaikams, bus
mažinamas:
kai socialinė pašalpa mokama nuo 12
mėnesių iki 24 mėnesių (galiojančiame įstatyme – nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių)
–20 procentų;
kai socialinė pašalpa mokama nuo 24
mėnesių iki 36 mėnesių (galiojančiame įstatyme – nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių)
– 30 procentų;
kai socialinė pašalpa mokama nuo 36
mėnesių iki 48 mėnesių (galiojančiame įstatyme – ilgiau kaip 60 mėnesių) – 40
procentų;
kai socialinė pašalpa mokama nuo 48
mėnesių iki 60 mėnesių – 50 procentų;
gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą
ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims
(išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant
pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir
laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų
rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius nebus
neskiriama.
Įstatyme įtvirtinta, kad teisę į
piniginę socialinę paramą turės ir asmenys, gaunantys už tarnybą paskirtas
pareigūnų ir karių valstybines pensijas.
Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba
vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar)
mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje
darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus
įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar
kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė
socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui
neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių
aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra šio įstatymo 8
straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys (yra įsiregistravę Lietuvos
teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo
tarnyboje), piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3
mėnesius registruojasi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės
valstybinėje įdarbinimo tarnyboje.
Savivaldybės administracija, teikdama
piniginę socialinę paramą, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje
pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, privalės tikrinti
bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą
turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio
pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar
nutraukiamas jos mokėjimas.
Įstatyme nustatyti atvejai, kada
Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, galės tam
tikrą laiką nutraukti pašalpos teikimą.
Įstatymas įsigalioja 2013 m. birželio 1
d. Iki to laiko Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, savivaldybių
institucijos iki šio įstatymo turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Saulė
Eglė Trembo,
Ryšių
su visuomene skyrius (tel. (8 5)239 6203, [email protected])
