2013 m. birželio 26 d. Socialinių reikalų ir darbo
komitetas (toliau – Komitetas) kartu su Neįgaliųjų reikalų taryba prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Taryba) surengė diskusiją
„Kaip ugdysim specialių poreikių turinčius vaikus (Konvencijos 24
straipsnis)?“, skirtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai ir jos
fakultatyviam protokolui įgyvendinti Lietuvoje.
Komitetas yra įsipareigojęs rengti išsamias diskusijas
apie Konvencijos įgyvendinimą kiekvienoje Seimo sesijoje. Ši diskusija yra
trečioji. Komitetui svarbu, kad kiekvienos diskusijos tema būtų aktuali
neįgaliesiems. Į renginį buvo pakviesti dalyvauti neįgaliųjų nevyriausybinių
organizacijų, ministerijų ir įstaigų atstovai, Seimo nariai, visuomenė.
Neįgalių vaikų teisės į švietimą įgyvendinimo
Lietuvoje aptarimą inicijavo didžiausių nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų
kreipimaisi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl specialių ugdymosi poreikių
turinčių vaikų ugdymo problemų. Neįgalių vaikų Lietuvoje yra daugiau nei 13
tūkst. Dauguma jų gyvena tėvų ar globėjų namuose.
Diskusijos metu neįgaliųjų organizacijų atstovai išreiškė
susirūpinimą tuo, kad Lietuvoje savivaldybių vykdoma mokyklų reforma ne visada
atitinka Konvencijos nuostatas. Pavyzdžiui, remontuojant mokyklos nėra
pritaikomos judėjimo negalios moksleiviams; mokymo programos nepritaikytos
didelių specialių poreikių turintiems vaikams; mokytojams trūksta atitinkamos
kvalifikacijos (mokėti gestų kalbą ar Brailio abėcėlę); priimdamos sprendimus
savivaldybės vengia diskutuoti su tėvais, neieško kompromisinių sprendimų, o sprendimus
priima skubotai; didelių specialių poreikių vaikams savivaldybės siūlo mokytis
specialiose mokyklose, kurios būna toli nuo vaikų gyvenamosios vietos.
Organizacijų atstovai kalbėjo apie būtinybę plėtoti socialinių
paslaugų tinklą, vystant ugdymo ir dienos užimtumo paslaugas, paslaugas į namus,
stiprinant paramos šeimai tarnybas; gerinti socialinių paslaugų kokybę; teikti teisinio
konsultavimo paslaugas. Jie taip pat prašė moksleivio krepšelio lėšas atstatyti
iki 2009 m. finansavimo lygio, o Švietimo ir mokslo ministerijoje įsteigti
(atstatyti) atskirą skyrių, atsakingą už specialųjį ugdymą ir mokymą. Organizacijų
atstovai pageidavo, kad Seimas ir Vyriausybė skirti daugiau lėšų Konvencijai
įgyvendinti ir kurtų veiksmingas Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos priemones.
Jie pabrėžė, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra nepakankamas, ir kad jį
būtina stiprinti, socialiniais partneriais įtraukiant paslaugų gavėjus.
Organizacijų atstovai pasisakė prieš didelius
daugiafunkcinius neįgalių vaikų ugdymo centrus,- organizacijos yra integruotų
klasių bendrojo lavinimo mokyklose šalininkai. Jie prašė valdžios institucijų
pagalbos padėti savivaldybėms dalintis specialiojo ugdymo ir specialių paslaugų
teikimo gerąja patirtimi.
Jie atkreipė dėmesį į tai, kad neįgalių žmonių
integravimas bendruomenėje neprasideda ir nesibaigia ikimokyklinėje įstaigoje
ar mokykloje. Siekiant sudaryti neįgaliesiems galimybę veiksmingai dalyvauti
visuomenės gyvenime, reikėtų sukurti visapusiškam ugdymui skirtas struktūras. Ugdymo
procesas turėtų būti nuoseklus ir nenutrūkstamas. Reikėtų skatinti neįgalius
vaikus auginančių tėvų ir ugdymo įstaigų specialistų aktyvų dialogą.
Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ŠMM) atstovai
informavo apie dviejų tarpžinybinių
darbo grupių sudarymą, būtent veiksmų planui, numatančiam inkliuzinio ugdymo
prieinamumo didinimą, kokybiškos kompleksinės švietimo pagalbos
specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems
vaikams ir jų šeimoms teikimą, iškritusiųjų ar anksti palikusiųjų mokyklą įtrauktiems
didinimą, gestų kalbos vartojimo plėtrą ir kita, parengti, bei naujam pedagoginės ir
psichologinės pagalbos teikimo modeliui parengti. Savo veiklą tęsia ir darbo
grupė mokinio krepšelio metodikai tobulinti. Patvirtintas lietuvių gestų kalbos
vartojimo 2013–2017 metų priemonių planas. Įgyvendinami Europos socialinio
fondo (toliau – ESF) ir ŠMM finansuojami
nacionaliniai projektai, kurių tikslas – didinti švietimo prieinamumą vaikams, turintiems
specialių ugdymo poreikių.
ŠMM parengs projektus ESF paramai
2014–2020 laikotarpiu gauti, inicijuos nacionalinio lygmens išteklių centro
(disleksijos/kalbos ir kalbėjimo sutrikimų turintiems) steigimą, modulinių
profesinio mokymo programų neįgaliesiems rengimą ir jų prieinamumą. Taip pat stiprins švietimo pagalbos
kokybę ir prieinamumą, – stiprins pedagoginių psichologines tarnybas, nacionalinio
lygio centrus (kurčiųjų, aklųjų, autistams, su kompleksine negalia, kita).
Komiteto nariai klausė ministerijų
atstovų, ar, jų vertinimu, tikslinga atkurti švietimo ir mokslo ministerijos specialiojo
ugdymo skyrių. Domėjosi, kiek mokinio krepšelis turėtų būti didesnis
neįgaliesiems. Siūlė kalbėti apie tai, kaip galėtume pagerinti situaciją esant
tokiam pačiam finansavimo lygiui; kodėl stringa šios srities tarpinstitucinis
bendradarbiavimas, nors yra sudaryti tarpinstitucinio
bendradarbiavimo planai; siūlė surengti bendrą posėdį su Lietuvos savivaldybių
asociacija.
Baigiant diskusiją, sutarta diskusijos
dalyvių pastabas ir pasiūlymus išsiųsti Vyriausybei svarstyti ir spręsti.
Parengė
Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja
Dalia Aleksejūnienė (tel. (85) 2396776)
