Prieš kelias
savaites Seimo priimtomis įstatymo pataisomis iki lapkričio 30 d. pratęstas
terminas, per kurį gyventojai turi apsispręsti, kaip kaups pensiją ateityje.
Priimant
įstatymą, kilo įvairių diskusijų, tačiau visuomenės nuomonės tyrimas parodė,
kad suteikti daugiau laiko jiems tikrai reikėjo.
Birželio
pabaigoje „Sodros“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė – apie pusė
dirbančiųjų (tai yra apie 500 tūkst. šalies gyventojų!) dar nepriėmė šio
kiekvienam asmeniškai svarbaus sprendimo.
Gal ir nekeista,
kad 46 proc. neapsisprendusiųjų nurodė, jog dar yra laiko – viską atidėlioti
iki paskutinės akimirkos, galima sakyti, būdinga daugeliui lietuvių.
Tačiau kitos
neapsisprendimo priežastys kelia nemažai klausimų.
Pavyzdžiui,
25 proc. neapsisprendusiųjų nurodė nežinantys kuo pasitikėti – pensijų fondais
ar „Sodra“. Dar 14 proc. teigia nesuprantantys, dėl ko turi apsispręsti.
Akivaizdu,
kad šiems gyventojams trūksta suprantamos, paprastos informacijos apie pensijos
kaupimą ir galimus pasirinkimus. Tad, vasarai pasibaigus, dar bus progų ir
valstybinėms institucijoms, ir pensijų fondams gyventojams suteikti daugiau
informacijos.
Tačiau kažin
ar lapkričio 30 d. baigsis svarstymai dėl pensijų kaupimo ateities.
Svarbiausias
klausimas, kurį ne kartą yra kėlusi ir Valstybės kontrolė, – kokiomis lėšomis
ir iš kokių šaltinių bus mokamos įmokos į pensijų fondus.
Priminsiu,
kad šiemet pensijų fondams numatytus 469,5 mln. ketinama pervesti iš Rezervinio
(stabilizavimo) fondo. Tai tarsi atskira valstybės kišenė, į kurią pinigai
patenka privatizavus valstybinį turtą (pvz., pastatus ar žemės sklypus).
Bėda ta, kad
kitų metų pradžioje šiame fonde teliks 204 mln. litų. Net jeigu ir bus
privatizuota šiek tiek valstybinio turto (šiemet iš to planuojama gauti tik 14
mln. litų), šių lėšų tikrai neužteks visoms įmokoms į pensijų fondus.
Kaip žinoma,
valstybės, taip pat ir „Sodros“ biudžetai tebėra deficitiniai. Vienintelė
išeitis yra skolintis, tačiau „Sodros“ skola ir taip viršija 10 mlrd. litų, o
visos valstybės skolinimąsi riboja Mastrichto kriterijai ir planai įsivesti
eurą.
Konservatorių
ir liberalų koalicija, taip aršiai gynusi pensijų
fondams palankų įstatymo projektą, apie tai sąmoningai nutylėjo. Tad naują
rebusą Seimo rudens sesijoje teks spręsti dabartinei daugumai.
Seimo
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
