Socialinių reikalų ir
darbo komitetas 2013 spalio 9 d. posėdyje tęsė parlamentinę kontrolę dėl Valstybės
kontrolės 2012 m. gruodžio 20 d. valstybinio audito ataskaitos „Objektyvus neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymas ir efektyvi profesinė
reabilitacija – vis dar siektinas tikslas“.
Šią kontrolę komitetas
pradėjo 2013 m. kovo 27 d. posėdyje, ir nutarė ją tęsti 2013 m. rudens
sesijoje, po to, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau –
Tarnyba) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedimu parengs analizę
apie neįgaliųjų skaičiaus skirtumus atskirose Lietuvos savivaldybėse ir šių
skirtumų priežastis.
Tarnyba ištyrė darbingumo
lygio nuo 0 iki 55 procentų (t.y. darbingo amžiaus nedarbingų ir iš dalies
darbingų asmenų) paplitimą savivaldybėse. Išskirtos susirgimų grupės, dėl kurių
dažniausiai nustatoma negalia: kraujotakos sistemos ligos, navikai, jungiamojo
audinio ir raumenų nei skeleto ligos, nervų sistemos ligos ir psichikos bei
elgesio sutrikimai – viso penkias grupes. Tarnyba konstatavo negalios nustatymo
mažėjimo tendenciją. Pirminio vertinimo
metu negalia nenustatyta 15 procentų asmenų, o pakartotinio vertinimo metu –
5,9 procentų asmenų (jiems nustatytas 60-100 procentų darbingumo lygis, t.y.
kad jie yra darbingi). Pirminio vertinimo metu daugiausia negalios atvejų
nustatyta Šilutės rajono savivaldybėje. Daugiausia asmenų, kuriems negalia
nustatyta pakartotinai vertinant, yra Pakruojo ir Šalčininkų rajonų
savivaldybėse. Vidutiniai rodikliai pirminio vertinimo metu nustatyti dvidešimt
dviejose, o pakartotinio – dvidešimt vienoje savivaldybėje.
Tyrėjai pastebėjo, kad
nustatytos negalios rodikliai pakartoja sergamumo rodiklius. Negalios rodiklius
lemia ne tik Tarnybos teritorinių skyrių veikla. Juos įtakoja savivaldybių
gyventojų sergamumas ir amžius bei gydymo įstaigų veikla. Daugumoje
savivaldybių nustatyta tiesioginė negalios priklausomybė nuo sergamumo (kuo daugiau
gyventojų serga, tuo daugiau negalios atvejų nustatoma). Tarp negalios ir
sergamumo kraujotakos sistemos ligomis bei onkologiniais susirgimais patikimas
ryšys nenustatytas. Tarp negalios ir užimtumo tiesioginis ryšys taip pat nenustatytas.
Tačiau darytina išvada, kad negalią užimtumas veikia netiesiogiai.
Komiteto pirmininkė
Kristina Miškinienė teiravosi, kokių veiksmų, atlikus analizę, ketina imtis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Komiteto nariai konstatavo, kad
neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistema reformuota prieš aštuonis metus;
sistemos dalyvių ir atsakingų už sistemos veikimą yra daug. Domėtasi, ar Tarnyba
turi teisę peržiūrėti sveikatos priežiūros įstaigų nustatytą asmenų diagnozę;
kokia įstaiga ir kaip stebi ir kontroliuoja visos sistemos veikimą; koks yra Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos vaidmuo šioje sistemoje; kiek Tarnybos
teritorinių skyrių sprendimų ir kaip keičia Tarnybos Sprendimų kontrolės
skyrius, Ginčų komisija ir teismai; ką šioje sistemoje planuoja tobulinti
Sveikatos apsaugos ministerija; ar gydytojai yra mokomi tinkamai pildyti
siuntimus į Tarnybą ir ar tokių mokymų reikia; kaip Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija vertina atvejus, kai nustačius negalią, asmenys išvažiuoja
dirbti į kitas valstybes, ir nustačius didelę negalią, asmenys dirba daugiau
nei pilnu etatu. Komiteto nariai atkreipė dėmesį į skirtumus atskirose
savivaldybėse, ir klausė apie jų priežastis. Jie pasisakė už išsamesnės
analizės atlikimą ateityje.
Siekdamas pasigilinti į atliktą
analizę, atkreipiant dėmesį į tas savivaldybes, kurių rodikliai ženkliai skiriasi
nuo vidutinių, Komitetas nutarė tęsti parlamentinę kontrolę, ir organizuoti
pasitarimus dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemos veikimo, taip pat profesinės
reabilitacijos sistemos veikimo. Komiteto pirmininkė pasiūlė Komitetui
susipažinti su Lenkijos neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistema.
Posėdyje dalyvavo
Valstybės kontrolės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos
apsaugos ministerijų, Tarnybos, Ginčų komisijos, Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos, Lietuvos darbo biržos, visuomenės atstovai.
Dalia Aleksejūnienė
Socialinių reikalų ir darbo komiteto
biuro patarėja
tel. (85) 2396776, el. p. socrdakt@lrs.lt