Ataskaitos 

1.   Svarbiausi priimti teisės aktai.

 

1. Profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo įstatymo projektas XIIP-240. Šio įstatymo pakeitimo svarba: Lietuvoje trūksta kvalifikuotų profesijos darbuotojų. Siekiant pritraukti, kuo daugiau moksleivių studijuoti profesinėse mokyklose, būtina kelti profesinio mokymo prestižą. Profesinės mokyklos baigimo pažymėjimas dabar sutapatinamas su darbo rinkos kvalifikacinių kursų baigimo pažymėjimu, taip yra menkinamas profesinėje mokykloje įgytos kvalifikacijos prestižas. Todėl išduotas profesinio mokymo diplomas, tikrai labiau pateisins mokinių teisėtus lūkesčius ir kels profesinio mokymo prestižą.

 

2. Seimo nutarimas „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo“ 1 priedėlio pakeitimo. Kiekvieno universiteto veiklos skaidrumo garantas – statutas. Šiaulių universiteto statutas yra vienas iš paskutinių, patvirtintų pasikeitus LR Mokslo ir studijų įstatymui ir universitetams tapus viešosiomis įstaigomis su savita savivaldos ir veiklos sistema (lieka nepakeistas tik Vilniaus universiteto statutas). Nuo šiol Šiaulių universitetas galės tikslingiau, skaidriau veikti, išsirinkti rektorių, performuoti strategiją ir nusimatyti veiklos kryptis.

 

3. Visuomenės informavimo įstatymo 25, 34¹, 38, 39, 40, 40¹ straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-557 priimtas siekiant tinkamai įgyvendinti 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (kodifikuota redakcija) (OL L 263, 2010 10 6, p. 15) nuostatas.

 

4. Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas sudaro sąlygas kultūros ir meno srityje išskirtinais nuopelnais pasižymėjusiems asmenims – Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatams pretenduoti į valstybinę pensiją.

 

5. Muziejų įstatymo 4, 5, 7, 9, 12 ir  13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIP-4724. Šiuo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Kultūros politikos kaitos gairių, patvirtintų Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 (Žin., 2010, Nr. 80-4152 ), nuostatas reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją ir numatyti penkerių metų kadenciją nacionalinių ir respublikinių muziejų vadovams, kadencijų skaičiaus neribojant.

 

2.  Svarbūs teisės aktų projektai, kurie nebuvo priimti.

 

1. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nauja redakcija (kartu XIP-5004  Darbo kodekso 181 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektu) liko nepriimta dėl užsitęsusių svarstymų su socialiniais partneriais. Parengto projekto tikslas – suteikti teisines garantijas neformaliojo suaugusiųjų švietimo, kaip mokymosi visą gyvenimą dalyviams ir kitiems asmenims, įgyvendinti įgimtą žmogaus teisę visą gyvenimą ugdyti savo asmenybę, laiduoti asmeniui galimybę įgyti žinių ir gebėjimų, teikti naujų gyvenimo prasmių, ne tik gilinti profesinius įgūdžius, bet ir skatinti kurti prasmingą laisvalaikį.

 

2. Tautos istorinės atminties įstatymo projektas XIP-4631(2). Jo rengimą paskatino siekimas puoselėti istorinę atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir Tautos valstybės egzistencijos pamatą. Šiuo metu nėra aiškaus teisės aktuose suformuoto valstybės požiūrio į istorinės atminties išsaugojimą, nėra numatyti prioritetai, neapibrėžtos istorinės atminties finansavimo galimybės, finansų skyrimas ir valdymas. Nėra istorinės atminties visumos, tai yra renginių, programų, minėjimų finansavimo analizės.

 

3. Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas XIIP-558. Projektu siekiama įtvirtinti skaidresnę ir nuoseklesnę kalbos politiką: užtikrinti visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse ir prisidėti prie Europos bendrijos pastangų išsaugoti kalbinę ir kultūrinę Europos įvairovę. Įstatymas aiškiau nustatys valstybinės kalbos oficialiojo ir viešojo vartojimo sritis, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas, susijusias su valstybine kalba, asmenų kalbines teises ir pareigas, valstybinės kalbos rėmimo ir apsaugos garantijas.

 

4. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2591. Vyriausybė iš esmės pritarė projektui su pastabomis. Seimo narių nuomonės išsiskyrė dėl Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo funkcijų ir atskaitomybės. Pagrindinis komitetas nusprendė daryti įstatymo projekto svarstyme pertrauką ir pasiūlė sudaryti darbo grupę Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo (naujos redakcijos) projektui parengti.

 

5. Kultūros mecenavimo įstatymo projektas Nr. XIP-3781. Projekto tikslas – skatinti privačią mecenatystę, kuri papildytų valstybinį kultūros finansavimą, ir kurti mecenavimo tradicijas, įstatymu sukuriant lanksčias mecenavimo galimybes tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Kartu įstatymu siekiama plėtoti kultūrą nuo jos užuomazgų, t.y. menų studijų iki aktyvios meninės veiklos. Įstatymo projektas nepriimtas, nes grąžintas iniciatoriams tobulinti.

 

3. Svarbūs sprendimai, kuriuos Komitetas priėmė parlamentinės kontrolės srityje.

 

Iš viso 2013 m. Komitetas svarstė 86 parlamentinės kontrolės klausimus.

Komitetas pasiūlė Vyriausybei skirti papildomai 2013 metais 65 mln. litų kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti. Patvirtintame 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme dalis šios prašomos sumos buvo skirta. Kartu pasiūlyta sudaryti darbo grupę parengti naują kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą.

 

Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai pateikė informaciją apie veiksmų programų ,,Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ ir ,,Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ prioritetus.

 

Komitetas nagrinėjo 2013 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir išvadas.

 

Taip pat buvo nagrinėta Švietimo ir mokslo ministerijos 2013 metų antrojo pusmečio veikla, jai numatomi asignavimai, klausimai dėl mokyklų atestavimo būtinumo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo projekto, programų, skirtų sveikatingumo metams, finansavimo, dėl pedagogų, mokyklų vadovų vertinimo, atestacijos.

 

Svarstytas klausimas dėl Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) retransliacijos Lietuvoje. Pasiūlyta Lietuvos radijo ir televizijos atlikti išsamų tyrimą dėl šios laidos. Baigus tyrimą pateikti teisinį vertinimą dėl tolesnės šio kanalo retransliacijos Lietuvos teritorijoje. Kol bus baigtas tyrimas, spręsti klausimą dėl galimybės laikinai stabdyti šio kanalo retransliaciją Lietuvoje.

 

Komitetas nagrinėjo klausimus, kaip įgyvendinama Globalios Lietuvos programa, kokiomis priemonėmis siekiama tobulinti ugdymo kokybę, kaip plėtojamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas šalyje.

 

4. Priimta 11 delegacijų, surengtos 9 išvykos.