Ataskaitos 

1. Kokie svarbiausi teisės aktai buvo priimti rudens (V) sesijoje? Kuo jie svarbūs, kokių tikslų siekta ir kokias problemas jie išsprendė ar išspręs ateityje?

 

Visuomenės informavimo įstatymo 43, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo 46¹ straipsniu įstatymas

Įstatymu Komisija bus pertvarkyta į Visuomenės informavimo etikos asociaciją (toliau – Asociacija), kurią steigti įpareigojamos Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Tokiu būdu būtų užtikrintas Komisijos teisinis statusas bei jos veiklos teisiniai pagrindai.

Įstatyme numatyta, kad Asociacijos veikla finansuojama iš: 20 proc. metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas; 0,2 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio už laikraščių ir žurnalų pardavimą. Suma apskaičiuojama pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus duomenis; 0,2 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio, kurį sumokėjo užsakomųjų žiniasklaidos paslaugų teikėjai ir informacinės visuomenės informavimo priemonės; kitų teisėtais būdais Asociacijos gautų pajamų. Įstatymu išspręstas Komisijos finansavimo klausimas: numatytas finansavimas užtikrins nuo Fondo nepriklausomą finansavimą, kuris užtikrins efektyvų Komisijai pavestų funkcijų vykdymą.

 

Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino siekis iš esmės reformuoti VšĮ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Siekį pertvarkyti Fondą sąlygojo būtinybė numatyti efektyvesnius bei skaidresnius jo veiklos principus.

Įstatymu pakeistas Fondo teisinis statusas iš viešosios įstaigos į biudžetinę įstaigą prie Kultūros ministerijos. Kultūros ministerija tapo savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, skirianti  į pareigas Fondo vadovą, tvirtinanti Fondo nuostatus. Kultūros ministerijai įgyvendinant Fondo savininkės teises ir pareigas būtų užtikrinta Fondo skirstomų valstybės lėšų kontrolė. 

Įstatymu pakeisti Fondo veiklos organizavimo principai. Fondo valdymas pavestas Kultūros ministro paskirtam Fondo direktoriui, o projektų ekspertinis vertinimas priskirtas 5 ekspertų grupių, sudaromų iš ekspertų sąrašo kiekvienai Fondo remiamai programai, ir Ekspertų tarybos kompetencijai. Ekspertų taryba sudaroma iš 5 ekspertų grupių pirmininkų ir 2 Kultūros ministro deleguotų narių. Projekte siūlomu būdu atskyrus Fondo administracinio valdymo bei ekspertinio projektų vertinimo kompetencijas, užtikrintas valstybės lėšų panaudojimo skaidrumas bei efektyvumas.

Įstatymu  Fondo veikloje bus taikomas įpareigojimas pateikti nešališkumo deklaracijas bei konfidencialumo pasižadėjimus, taip pat numatytas įpareigojimas Fondo veikloje taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus. Minėti reikalavimai taip pat laikytini papildomu Fondo veiklos skaidrumo garantu. Įstatymas taip pat padėtų išvengti viešųjų bei privačiųjų interesų konflikto, taip pat prisidėtų prie objektyvaus ir nešališko projektų vertinimo.

Įstatyme numatyta projektų finansavimo programas numatyti pagal visuomenės informavimo priemonės rūšį t.y. spaudos, radijo, televizijos ir internetinės žiniasklaidos. Tokiu būdu apibrėžus projektų rėmimo programas, nekiltų klausimų, kokiai konkrečiai programai priskirti pateiktą projektą, projektai būtų atriboti pagal visuomenės informavimo priemonės rūšį, kurioje jie įgyvendinami.

 

Kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 4 straipsnio pakeitimo įstatymas

Įstatymu sudaroma galimybė naudoti Kultūros rėmimo fondo lėšas ekspertų teikiamoms paslaugoms apmokėti. Tokiu būdu būtų užtikrinamas adekvatus ir tinkamas ekspertų teikiamų paslaugų apmokėjimas, sudarantis prielaidas Fondo lėšų skirstymo proceso skaidrinimui ir efektyvinimui.

 

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas

Įstatymu nenumatoma iš esmės naujų teisinio reglamentavimo nuostatų, tačiau, atsižvelgiant į Paslaugų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, esminiai prekybos antikvariniais daiktais licencijavimo reikalavimai iš Vyriausybės nutarimu patvirtinto teisės akto perkeliami į Įstatymą.

Įstatymu sutrumpintas apribojimo išduoti licenciją, jei ji buvo panaikinta, terminą nuo 3 iki 1 metų, nes 3 metų terminas yra neproporcingai ilgas.

Įstatymu nustatyta nauja licencijos išdavimo nuostata - ūkio subjektui, per nustatytą terminą negavus atsakymo į prašymą išduoti licenciją prekiauti antikvariniais daiktais, laikoma, kad licencija yra išduota ir jis gali pradėti vykdyti veiklą.

Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. balandžio 27 d. priėmus Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 11, 12, 13, 16, 18 straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymą Nr. XI-780 Įstatyme buvo atsisakyta nuostatos, kad norint gauti licenciją prekybai antikvariniais daiktais, reikia turėti šiai veiklai patalpas, į Įstatymo projektą nėra perkeliamas iki šiol tebegaliojančiose Licencijų išdavimo taisyklėse nustatytas analogiškas reikalavimas dėl patalpų. Įstatymu atsisakyti vienos iš prekybos antikvariniais daiktais teisinio reguliavimo priemonių - informuoti Kultūros paveldo departamentą apie prekybą 1800 - 1940 m. pagamintais antikvariniais daiktais. Ši priemonė nepasiteisino, nes antikvariniais daiktais prekiaujantys asmenys nė karto ja nepasinaudojo.

 Galiojanti Įstatymo nuostata dėl antikvarinio daikto pardavimo sustabdymo Įstatymo projekte papildoma nurodant, kad tokia priemonė gali būti taikoma Kultūros paveldo departamento direktoriaus patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklių nustatyta tvarka vykdant ūkio subjekto planinį arba neplaninį patikrinimą, patikrinimų taisyklėse nustatyta tvarka surašant patikrinimo aktą. Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles Kultūros paveldo departamento direktorius jau yra patvirtinęs įgyvendinant atitinkamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas dėl ūkio subjektų veiklos tikrinimo.

 

 

 

2. Kokie svarbūs teisės aktų projektai nebuvo priimti šioje rudens sesijoje? Kokios jų nepriėmimo priežastys ir jų priėmimo ateityje perspektyvos?

 

1. Valstybės apdovanojimų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1029.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, atsižvelgdamas į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimą ir šio sprendimo motyvus, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie VRM nuomonę ir argumentus, siūlo Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1029 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tikėtina, kad projektas neįtraukiamas į plenarinių posėdžių darbotvarkę dėl laiko stokos.

2. Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 38 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1496.

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, Komitetas pasiūlė grąžinti įstatymo projektą XIIP-1496 iniciatoriams tobulinti. Tikėtina, kad projektas neįtraukiamas į plenarinių posėdžių darbotvarkę dėl laiko stokos.

3. Tautos istorinės atminties įstatymo projektas Nr. XIP-4631.

Komitetas apsvarstė visus Seimo narių, valstybės institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto. Tikėtina, kad projektas neįtraukiamas į plenarinių posėdžių darbotvarkę dėl laiko stokos.

 

 

3. Kokius svarbius sprendimus Seimo komitetas priėmė parlamentinės kontrolės srityje?

 

1. Komitetas svarstė klausimą dėl  Lietuvos literatūros ir meno archyvo panaikinimo ir nepritarė Kultūros ministerijos pristatytai archyvų sistemos pertvarkai. Pasiūlyta Vyriausybei atsižvelgti į būtinybę išsaugoti archyvų tradiciją ir apskaitos tęstinumą, kad būtų užtikrintas tinkamas piliečių  aptarnavimas, išsaugoti Valstybės archyvus kaip viešuosius juridinius asmenis ir išsaugoti regioninę valstybės archyvų tinklo struktūrą su teritoriniais padaliniais.

2. Komitetas  nagrinėjo klausimą, kaip valstybės institucijos įgyvendina Komiteto siūlymus „Dėl lituanistinio švietimo, lituanistikos (baltistikos) centrų plėtros kaimyninių valstybių mokslo, švietimo ir kultūros įstaigose. Edukaciniai, kultūriniai, socialiniai aspektai“. Nuspręsta:

- siūlyti Vyriausybei sudaryti nuolat veikiančią tarpžinybinę grupę lituanistikos centrų, lietuvių bendruomenių užsienyje veiklos tobulinimo klausimams spręsti;

- apsvarstyti galimybę paskirti atsakingą pareigūną bendriesiems lituanistikos centrų ir lietuvių bendruomenių užsienyje veiklos klausimams koordinuot;

- pateikti siūlymų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kaip bus sprendžiami lietuvybės palaikymo užsienyje klausimai švietimo, kultūros, socialinėmis, finansinėmis ir kt. priemonėmis. Esant poreikiui rengti atitinkamą strategiją. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 2014 lapkričio 18 d. potvarkiu sudarė darbo grupę lituanistikos centrų ir lietuvių bendruomenių užsienyje veiklos tobulinimo (skatinimo) klausimams spręsti.

3. Komitetas svarstė klausimą Dėl Lietuvos aukštojo mokslo (studijų) tarptautiškumo“ ir pasiūlė Vyriausybei sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, dalyvaujant Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijų atstovams bei kitų suinteresuotų institucijų atstovams, išnagrinėti situaciją ir parengti sprendimus lengvinančius leidimų gyventi ir dirbti Lietuvoje studijų metu išdavimą užsienio piliečiams norintiems studijuoti Lietuvoje.