Europos reikalų komitetas kviečia Seimo specializuotus komitetus ir Energetikos komisiją įsitraukti į parlamentinės priežiūros ciklą dėl Lietuvos Respublikos integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto

2018 m. lapkričio 29 d. pranešimas žiniasklaidai

Europos reikalų komitete Energetikos ir Aplinkos ministerijos pristatė Lietuvos Respublikos integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą (toliau – Lietuvos integruotas planas), kuris šiuo metu yra pradiniame rengimo ir derinimo (nacionaliniu, regioniniu ir tarp ES institucijų) etape.

Europos reikalų komitetas, vykdydamas Seimo statuto 61 straipsnio 4 punkte apibrėžtą komiteto veiklos kryptį – padėti Seimui vykdyti Vyriausybės ir kitų institucijų veiklos, susijusios su Europos Sąjungos strategijų įgyvendinimo veiksmų planavimu ir vykdymu <...>, parlamentinę kontrolę, susipažino su Lietuvos integruoto plano rengimu, derinimu ir numatomu įgyvendinimu.

Už Lietuvos integruoto plano parengimą atsakingos ministerijos pateikė nacionalinius tikslus, politikas ir priemones energetikos sąjungos tikslams pasiekti iki 2030 m., pagal kiekvieną energetikos sąjungos dimensiją: 1) dekarbonizaciją; 2) energetinį efektyvumą; 3) energetinį saugumą, 4) energijos vidaus rinką, 5) inovacijas, tyrimus ir konkurencingumą.

Komitetas, išklausęs informaciją ir įvertinęs tai, kad šiuo metu rengiamas Lietuvos integruotas planas yra strateginis dokumentas, apjungiantis ir integruojantis ilgalaikes Lietuvos strategijas ir nacionalinius planus (energetikos, klimato, transporto, sumanios specializacijos), pasiūlė Seimo specializuotiems komitetams, ypač Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos, taip pat Seimo Energetikos komisijai, įsitraukti į šio plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo parlamentinę kontrolę ir stebėseną. Taip pat komitetas nusprendė prašyti Vyriausybės ne rečiau kaip kartą per pusmetį teikti informaciją apie Lietuvos integruoto plano projekto rengimo, derinimo ir įgyvendinimo eigą.

Komiteto nariai ypatingą dėmesį atkreipė į transporto politikos, mažataršių priemonių naudojimo skatinimo ir žemės ūkio sektoriaus poveikio įtaką energetikos sąjungos tikslams ir uždaviniams pasiekti.

Lietuvos integruotas planas turi būti parengtas ir pateiktas Europos Komisijai iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šis planas remiasi 2018 m. birželio mėn. Seimo patvirtinta Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, jos įgyvendinimo priemonių planu, taip pat šiuo metu atnaujinamu Nacionaliniu oro taršos mažinimo planu ir Nacionaline klimato kaitos valdymo politikos strategija.

Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme COM(2016) 759 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo, valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas iki 2019 m. sausio 1 d. parengti 2021–2030 m. laikotarpio, o vėliau – dešimties metų laikotarpių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kad valstybės narės įgyvendintų Energetikos Sąjungos tikslus ir uždavinius.

Integruoti planai užtikrins įvairių politikų tarpusavio sinchronizavimą ir integravimą nacionaliniu lygmeniu, siekiant bendrų sutartų Energetikos Sąjungos tikslų 2030 metams, t. y.: 1) 30 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ES lygiu (rengiant Energijos efektyvumo direktyvos atnaujinimą suderėtas aukštesnis tikslas – 32,5 proc.); 2) ne mažiau nei 27 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį ES bendrame energijos suvartojime (atliekant ES atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą suderėtas aukštesnis tikslas – 32 proc.); 3) 40 proc. sumažinti CO2 išmetimus; 4) sujungiamumas tarp ES valstybių narių neturėtų būti mažesnis nei 15 proc. (elektros jungčių ir elektros paklausos santykis).

Rengė:

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Dainora Asevičienė, tel. (8 5) 239 6861, el. p. [email protected]