Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

NSGK svarstytos 2017 metų Vyriausybės ir Krašto apsaugos ministerijos veiklos ataskaitos. Pristatyta parlamentinio tyrimo pirminė išvada

2018 m. balandžio 19 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje svarstytos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaita bei Krašto apsaugos ministerijos 2017 metų veiklos ataskaita. Ypatingas dėmesys skirtas Vyriausybės veiklos ataskaitoje aptartai 2017 m. nacionalinio saugumo būklei ir plėtrai, Krašto apsaugos ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos ataskaitos dalims.

 

NSGK išklausė krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno bei Ministro Pirmininko patarėjo nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldo Pikžirnio pristatymus. Akcentuoti regioninės gynybos sistemos, oro gynybos sistemos klausimai, saugumo indikatorių įvedimas, kuris bus svarbus atliekant nacionalinio saugumo vertinimus. NSGK nariai domėjosi informacinio, kibernetinio saugumo, hibridinių grėsmių vertinimu ir bendru sisteminiu atsaku į šias grėsmes. Užduoti klausimai dėl nepatikimomis pripažintų įmonių dalyvavimo krašto apsaugos sistemos viešuosiuose pirkimuose ir jau vykdomuose projektuose, dėl šaulių integravimo į gynybos pajėgumus, dėl karių gerovės pokyčių, tarnybos sąlygų gerinimo.

NSGK pirmininkas Vytautas Bakas atkreipė dėmesį, kad labai svarbu didinti visuomenės atsparumą, skatinti įsitraukimą, kelti tarnybos kariuomenėje prestižą. Parlamentaras priminė, kad šiuo metu svarstomas Vidaus tarnybos statutas, tad yra galimybė įtraukti pataisas, kurios sudarytų sąlygas labiau motyvuoti į statutinę tarnybą stojančius pareigūnus baigti karinę tarnybą. Gynybinio parengimo neturi didesnė dalis šiuo metu tarnaujančių pareigūnų.

Komitetas informuotas, kad pasitaiko net priešingų atvejų, kai vidaus sistemoje tarnaujantys pareigūnai, norėdami tarnauti ir savanorių pajėgose, susiduria su savo tarnybos vadovų nepalankia reakcija ir nėra išleidžiami į pratybas. Tokie atvejai, anot V. Bako, neturėtų egzistuoti, tuo labiau, kai savanorių pratybų grafikai yra sudaromi iš anksto.

Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas, pabrėžęs, kad nėra Vidaus reikalų ministerijoje srities, kurioje nevyktų reformos, daugiausia klausimų sulaukė dėl regioninės politikos ir migracijos. Ministras informavo, kad Migracijos departamentas, kuriame šiuo metu koncentruojamasi į labiau skaitmenizuotą dokumentų tvarkymą, modernizaciją, taps centrine migracijos procesus valdančia institucija, perimsiančia policijos vykdomų funkcijų dalį. Įstatymų pataisas tikimasi pateikti dar šiai Seimo sesijai, o įstatymų įsigaliojimo tikimasi jau 2019 m. pradžioje.

NSGK posėdyje pristatytos ir pirminės Parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados. Pirminėse 150 lapų išvadose aprašyti grubiausi pastarųjų metų pavyzdžiai. Kol kas parlamentinio tyrimo rezultatų projektas įslaptintas, tačiau penktadienį ir artimiausią savaitę NSGK tarsis komitete ir su teisininkais, kiek galima jas išviešinti.

„Sieksime, kad visa informacija kiek įmanoma būtų prieinama susipažinti visiems Seimo nariams ir visuomenei. Pagrindinė užduotis yra priimti sprendimus, kurie leistų valstybei, visuomenei eiti pirmyn dar sparčiau, skaidrinti ir stiprinti šalies politinę sistemą, demokratiją, žmonių pasitikėjimą valstybe“, – teigia NSGK pirmininkas V. Bakas.

 

Daugiau informacijos:

Seimo nario Vytauto Bako padėjėja-sekretorė

Edita Milaševičiūtė, tel. (8 5) 239 6766, el. p. [email protected]