Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasisako už Jaunimo politikos stiprinimą

2018 m. gegužės 17 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė patobulintam naujos redakcijos Jaunimo politikos pagrindų įstatymo projektui Nr. XIIIP-1479. Atsižvelgiant į praktikoje kylančias jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo problemas, šiuo įstatymo projektu siekiama tobulinti jaunimo politikos teisinį reguliavimą, apibrėžti darbą su jaunimu ir jo vykdymo principus, patikslinti valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų ir organizacijų, dirbančių jaunimo srityje, veiklos sritis ir funkcijas.

Įstatymo projekte nustatoma, kad jaunimo politiką šalyje formuoja ir jos įgyvendinimą pagal kompetenciją koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendina – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija. Savivaldybėse valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai vykdyti steigiamos savivaldybių administracijų jaunimo reikalų koordinatorių pareigybės. Siekiant užtikrinti vienodus koordinatorių veiklos standartus, nustatoma, kad jų pareigybės aprašymas tvirtinamas vadovaujantis Tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymu, kuriame būtų aiškiai apibrėžtos jų funkcijos ir atsakomybė. Be to, reglamentuojami atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių vykdomos veiklos tikslai ir standartai.

Atsižvelgiant į aukštą jaunimo emigracijos mastą, įstatymo pakeitimais taip pat siekiama stiprinti ryšius su užsienyje gyvenančiu lietuvių kilmės jaunimu, užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis bei užtikrinti šios tikslinės grupės jaunimo ir užsienio lietuvių jaunimo organizacijų interesų atstovavimą Lietuvoje veikiančiose institucijose, įstaigose ir organizacijose.

Numatoma įstatymo įsigaliojimo data – 2019 m. sausio 1 d.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį jaunų žmonių (14–29 metų amžiaus) šalyje sumažėjo 20 proc. 2007 m. Lietuvoje gyveno 688 tūkst. jaunų žmonių, jie sudarė 21 proc. visų šalies gyventojų, o 2017 m. Lietuvoje gyveno 554 tūkst. jaunų žmonių, jie sudarė 19 proc. visų šalies gyventojų. Jaunimo mažėjimas Lietuvoje tampa vis intensyvesnis ir keliantis neigiamų pasekmių visos šalies ateičiai, nes dėl nurodytos priežasties susiduriama su demografinėmis, socialinėmis ir kitomis problemomis. Mažėjant jaunimo Lietuvoje, mažėja gimstamumas (gimstamumas tarp 20–29 m. amžiaus gyventojų 2015 m., lyginant su 2011 m., sumažėjo 3 proc.), keičiasi šalies gyventojų struktūra – pastebimas gyventojų senėjimas (per dešimtmetį žmonių, sulaukusių 65 m. amžiaus ir vyresnių, skaičius padidėjo 1,7 proc.), mažėja jaunų darbingo amžiaus žmonių skaičius (per dešimtmetį darbo jėga tarp 15–29 m. amžiaus jaunų žmonių sumažėjo beveik 11 proc.).

2016 m. iš Lietuvos emigravo 19 tūkst. jaunų žmonių (15–29 m. amžiaus) – jie sudarė beveik pusę visų emigrantų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vis mažiau jaunų žmonių sugrįžta į Lietuvą, t. y. jaunų imigrantų skaičius kasmet vis mažėja (pavyzdžiui, paskutinio penkmečio skaičiavimais, į Lietuvą imigravo: 2012 m. – 9,4 tūkst., 2013 m. – 9,8 tūkst., 2014 m. – 9,5 tūkst., 2015 m. – 8,3 tūkst., 2016 m. – 7,5 tūkst. jaunų žmonių).

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro parengta informacija, tel. (8 5) 239 6822