Komiteto darbotvarkėje – parlamentinės kontrolės klausimai dėl vaiko teisių bei lygių galimybių užtikrinimo šalyje 2018 metais
2019 m. gegužės 16 d. pranešimas žiniasklaidai
Gegužės 15 d. posėdyje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, svarstė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) bei Lygių galimybių kontrolieriaus 2018 metų veiklos ataskaitas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pristatydama ataskaitą akcentavo teigiamas tendencijas, kad vaiko teisių apsaugai visuomenė teikia vis daugiau dėmesio ir kad labai išaugo besikreipiančiųjų į įstaigą dėl konsultacijų šiais klausimais skaičius. Akcentuodama problemines vaiko teisių apsaugos sritis kontrolierė atkreipė dėmesį į skundus dėl patyčių mokyklose, specialiųjų poreikių vaikų ugdymo trūkumus, higienos normų nepaisymą nustatant vaikų skaičių darželiuose, vaikų skiepijimo klausimus, globojamų vaikų turtinių teisių apsaugą, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų apgyvendinimą mokyklų bendrabučiuose, pažymėdama, kad taip kartais sprendžiamos ne vaiko apgyvendinimo, o šeimos socialinės problemos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė pristatydama Tarnybos veiklos ataskaitą pažymėjo, kad nuo vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimo pradžios, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 d., iki metų pabaigos tarnybos specialistai gavo 14 488 pranešimus dėl galimai pažeistų vaiko teisių. Ataskaitiniu laikotarpiu iš 2112 atvejų 1900 vaikų reikėjo užtikrinti saugią aplinką. Dažniausiai vaikai buvo laikinai apgyvendinami pas giminaičius ar emociniais ryšiais susijusius asmenis, deja, 18,4 proc. atvejų – vaikų globos institucijose.
Tarnybos mobiliosios komandos, kurias sudaro psichologas, socialinis darbuotojas ir priklausomybių specialistas, 2018 m. liepos – gruodžio mėnesiais beveik 2000 kartų susitiko su šeimomis, teikė joms konsultacijas, siekdamos sudaryti galimybes šeimai imtis iniciatyvos ir veiklų sprendžiant iškilusią krizę. Be to, mobiliosios komandos, siekdamos sugrąžinti vaiką į šeimą, daugiau nei 800 kartų susitiko su atvejo vadybininkais, teikė jiems rekomendacijas dėl pagalbos šeimai organizavimo.
Tarnybos direktorė didelį darbuotojų darbo krūvį dėl nepilnai užimtų etatų (šiuo metu Tarnyboje yra apie 90 laisvų etatų) pažymėjo kaip rimtą iššūkį. Ji taip pat aptarė problemas, kylančias dėl nevienodos teisės aktų taikymo praktikos teritoriniuose Tarnybos padaliniuose, dėl teisinio reglamentavimo pokyčių ir jų įgyvendinimo, aktyvesnio savivaldybių įsitraukimo nustatant vaiko globą šeimoje (atsisakant institucinės globos) trūkumo ir kt.
Komiteto nariai domėjosi vaikų socializacijos centrų problemomis, įvaikinimo ir jo motyvacijos, institucinės globos pertvarkos bei kitais klausimais.
Aptariant esmines vaiko teisių apsaugos srityje kylančias problemas, pažymėtas ne vienerius metus akcentuojamas poreikius atitinkančių kompleksinių paslaugų ir pagalbos vaikui bei jo šeimai trūkumas, ypač stokojama psichologinės pagalbos. Atkreiptas dėmesys į ilgus teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizių atklikimo terminus, kurie turi neigiamų pasekmių vaikams ir lemia ilgesnę vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukmę.
Komiteto nariai išklausė Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės pristatytą ataskaitą. Pareigūnė išskyrė, kad daugiausia kreipiamasi į tarnybą dėl galimos diskriminacijos lyties (378 asmenys), amžiaus (121 asmenys) ir negalios pagrindu (107 asmenys). Dėl galimos diskriminacijos kitais pagrindais kreiptasi mažiau: dėl tautybės – 82 kartus, dėl socialinės padėties – 44, dėl lytinės orientacijos – 39, dėl religijos – 34. Lyginant su 2017 m. duomenimis, situacija iš esmės nesikeičia, tačiau kreipimųsi skaičius auga.
Sritys, kuriose dažniausiai kreiptasi dėl galimos diskriminacijos, lyginant su 2017 m., išlieka tos pačios – galima diskriminacija darbo santykių, vartotojų teisių apsaugos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos srityse. Komiteto nariai domėjosi, kokios įstatymų pataisos galėtų padėti užkirsti diskriminaciją įvairiose srityse, kokios galimos prevencinės priemonės siekiant užkirsti kelią diskriminacijai pagal amžių, kokie Europos Sąjungos finansuojami projektai galėtų būti naudingi siekiant mažinti diskriminaciją dėl negalios.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto parengta informacija
Tel. (8 5) 239 6822, (8 5) 239 6778