Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė aptarė E. sveikatos sistemos duomenų panaudojimo galimybes vertinant negalią
2020 m. gegužės 28 d. pranešimas žiniasklaidai
Gegužės 27 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės iniciatyva surengtas pasitarimas dėl elektroninės sveikatos sistemos duomenų panaudojimo negalios vertinime Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT). Pasitarimą paskatino ir viešoje erdvėje periodiškai pasirodanti informacija bei žmonių nusiskundimai dėl galimo piktnaudžiavimo ar skaidrumo nebuvimo neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemoje. Pasitarime dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, NDNT vadovė Vytautė Polujanskienė, sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Odeta Vitkūnienė.
Komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė išklausė atsakingų institucijų pozicijas apie problemas, dėl kurių NDNT vis dar negali pilnai naudotis sveikatos sistemoje funkcionuojančios elektroninės sveikatos sistemos duomenimis, šeimos gydytojai yra toliau priversti pildyti gausybę dokumentų, kuriuos asmuo privalo pateikti NDNT negaliai nustatyti. Komiteto pirmininkės nuomone, taip būti neturėtų, nes vien tik šeimos gydytojas nėra pajėgus objektyviai visais aspektais įvertinti asmens funkcijų sutrikimus, apie kuriuos būtina NDNT pateikti išsamų vertinimą.
Sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė pritarė šiai nuomonei ir pažymėjo, kad šiuo metu yra svarstoma galimybė asmens funkcinio pajėgumo vertinimą perduoti atskirų medicinos sričių specialistams, taip sumažinant darbo krūvį šeimos gydytojams ir išvengiant netikslumų jį nustatant.
NDNT vadovė V. Polujanskienė pažymėjo, kad pagrindinis elektroninės sveikatos sistemos trūkumas – asmens duomenų nebuvimas apie funkcijų sutrikimus. NDNT vertintojui vertinant negalią, būtina žinoti ne tik diagnozę, bet ir jos pasėkoje atsiradusius sveikatos funkcinius sutrikimus pagal tarptautinę funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikaciją. Duomenys sistemoje turėtų būti visi – taip pat ir už praėjusį laikotarpį. Kol kas elektroninėje sveikatos sistemoje pateikiami duomenys, būtini NDNT vertintojui, nėra pakankami.
L. Jaruševičienė tuo metu pastebėjo, kad šiuo metu elektroninės sveikatos sistemos užpildymas yra labai padidėjęs. Paciento ligos bei gydymo eigos duomenys privalo būti į ją suvesti ir išsamiai aprašyti. Tačiau kuriant elektroninę sveikatos sistemą, nebuvo pirminio tikslo ar užduoties pritaikyti ją NDNT poreikiams. Priėmus sprendimą sistemą plėsti, būtinos papildomos lėšos darbams atlikti.
Siekiant kuo didesnio skaidrumo neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemoje bei žmonių pasitikėjimo ja, pasitarimo dalyviai aptarė reformos būtinumą. Priimtas sprendimas dviejų savaičių laikotarpyje sudaryti būtinų atlikti darbų infografiką ir paskaičiuoti lėšų poreikį, kuris ilgalaikėje perspektyvoje užtikrintų elektroninės sveikatos sistemos paslaugų vystymą ir palaikymą. Komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė taip pat pasiūlė išskirti prioritetus, kuriuos būtų galima įgyvendinti artimiausiu metu.
Prie šio klausimo tolesnio aptarimo ketinama sugrįžti birželio mėnesį.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro parengta informacija
Tel.: (8 5) 239 6882, (8 5) 239 6776