TTK surengė posėdį, skirtą EŽTT sprendimų vykdymo klausimams aptarti
2019 m. gegužės 30 d. pranešimas žiniasklaidai
Gegužės 29 d. įvyko Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdis, skirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti.
Posėdyje dalyvavo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, laikinai atliekanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovės EŽTT funkcijas Lina Urbaitė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius Virginijus Kulikauskas, teismų, Teisingumo, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Sveikatos apsaugos ministerijų, Generalinės prokuratūros, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, kitų institucijų atstovai.
Posėdžio pradžioje teisingumo ministras E. Jankevičius padėkojo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui už deramą dėmesį EŽTT sprendimų vykdymo klausimams ir trumpai pristatė esminius pastarojo meto Teisingumo ministerijos darbus šioje srityje, t. y. veiklą, skirtą EŽTT sprendimams vykdyti vadinamose „įsisenėjusiose“ bylose, taip pat veiklą modernizuojant įkalinimo įstaigas. Pasidžiaugta Teisingumo ministerijos parengtais ir Seimo priimtais baudžiamųjų įstatymų pakeitimais, kurie įtvirtino veiksmingą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros mechanizmą, sudarant teisines prielaidas teismui peržiūrėti nuteistojo atliekamos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tolesnio atlikimo tikslingumą ir nuspręsti sušvelninti griežčiausią kriminalinę bausmę pakeičiant ją į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Laikinai atliekanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovės EŽTT funkcijas L. Urbaitė, pristatydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT 2018 metų veiklos ataskaitą pažymėjo, kad bendras EŽTT paduodamų peticijų prieš Lietuvą skaičius auga: 2018 m. teisminiam nagrinėjimui buvo perduotos 438 naujos peticijos (2017 m. – 401, 2016 m. – 405, 2015 m. –376). 2018 m. Vyriausybei perduotos bylos atskleidžia tiek pasikartojančias, tiek ir naujas Lietuvos teisinės sistemos problemas, be to, dažniausiai bylose pareiškėjai skundžiasi daugiau nei vienu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu. Vis tik buvo pažymėta ir tai, kad nors skundų skaičius prieš Lietuvą yra didelis ir jis auga, tačiau itin didelė jų dalis yra atmetami, nes pripažįstami nepagrįstais.
Aptariant perduotus skundus prieš Lietuvos Respubliką ir nustatytus pažeidimus, posėdžio dalyviai buvo informuoti apie esmines Konvencijos įgyvendinimo problemas. Kai kurios jų yra besitęsiančios, pvz. dėl netinkamų kalinimo sąlygų (Konvencijos 3 str. kankinimo uždraudimas), taip pat dėl įkalintiesiems pritaikytų nepagrįstų apribojimų, dėl pasikartojančių teisės į nuosavybės apsaugą (Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnis) pažeidimų, dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo be teisinio pagrindo (Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) pažeidimo, dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 straipsnis) neužtikrinimo ir kt.
L. Urbaitė taip pat pateikė informaciją apie kitas naujai perduotas bylas ir kitus EŽTT priimtus sprendimus bylose prieš Lietuvą, tarpe jų ir tuos, kuriems yra taikoma sustiprinta vykdymo priežiūra, t. y. dėl sprendimų byloje L. prieš Lietuvą (ilgiausiai neįvykdytas sprendimas), byloje Paksas prieš Lietuvą, byloje Matiošaitis prieš Lietuvą ir byloje Abu Zubaydah prieš Lietuvą vykdymo.
Pažymėtina, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokius parlamentinės kontrolės posėdžius rengia periodiškai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
Rita Varanauskienė, tel. (8 5) 239 6748