Užsienio reikalų komitetas pritarė Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ratifikavimui
2016 m. gruodžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai
2016 m. gruodžio 21 d. posėdyje Užsienio reikalų komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui, kuriuo ratifikuojamas Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos (Nr. XIIIP-220). Šis dokumentas yra ambicingas visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos, dėl kurio buvo susitarta 2015 m. gruodžio 12 d. Susitarimu yra nustatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulio mastu būtų gerokai mažesnis nei 2°C lyginant su ikipramoninio laikotarpio temperatūra. Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva kartu su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis įsipareigojo 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį lyginant su 1990 m.
Paryžiaus susitarimas pateikia aiškų signalą visų šalių politikams, pramonei, investuotojams, kad finansiniai ir ekonominiai ištekliai turi būti nukreipti nuo daug anglies dioksido emisijų išskiriančių investicinių projektų, susijusių su iškastinio kuro naudojimu, į klimatui nekenksmingų – švarios energijos (atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), didelio energetinio efektyvumo (EE), mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų – diegimą.
Paryžiaus susitarimas – ne tik laimėjimas Europai, vykdančiai ambicingą klimato kaitos politiką ir siekiančiai išsaugoti jos pramonės konkurencingumą trečiųjų šalių atžvilgių, bet ir pasauliniu mastu klimato kaitai sustabdyti, oro kokybei gerinti ir su tuo susijusiai žmonių sveikatai apsaugoti, bet ir skurdui mažinti, apsirūpinti maistu ir geriamojo vandens ištekliais, nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms dėl žmonių migracijos ir kt. išvengti.
Europos Sąjungai, o taip pat ir Lietuvai, naujame klimato kaitos susitarime pavyko įtvirtinti pagrindinius tikslus: visų šalių įsipareigojimus imtis išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo veiksmų, ilgalaikį išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslą, kas penkerius metus užmojų padidinimo mechanizmą, skaidrumo nuostatas dėl įsipareigojimų vykdymo (bus nustatytos bendros gairės išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo apskaitai). Susitarime įtvirtintos solidarumo nuostatos, kad išsivysčiusios šalys, tarp jų ir Lietuva (Lietuva savanoriškai), pagal konvencijoje įtvirtintus įsipareigojimus teiks finansinę paramą besivystančioms šalims. Besivystančios šalys taip pat paragintos savanoriškai prisidėti prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo.
Šiuo metu Paryžiaus susitarimą yra ratifikavusios 117 valstybių, iš jų – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija. Lietuva bus 19-a Europos Sąjungos valstybė narė ratifikavusi susitarimą.
Parengė:
Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
Tel. (8 5) 239 6802
El. p. [email protected]