URK aptarė Lietuvos pasirengimą NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui
2018 m. birželio 28 d. pranešimas žiniasklaidai
Birželio 27 d. uždarame posėdyje Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) kartu su Užsienio reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Prezidentūros atstovais aptarė pasirengimą 2018 m. liepos 11–12 d. Briuselyje vyksiančiam NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui.
Ta proga priimtame pareiškime Užsienio reikalų komitetas pabrėžė 2014 m. Velse ir 2017 m. Varšuvoje vykusiuose NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimuose priimtų sprendimų įtaką Aljanso prisitaikymui prie besikeičiančios saugumo aplinkos ir ženklaus Lietuvos, taip pat viso regiono saugumo sustiprinimo. Komitetas taip pat akcentavo, kad kitais metais steigimo 70-metį minėsianti NATO yra svarbiausias demokratijos, asmens laisvės ir teisės viršenybės vertybes išpažįstančių šalių transatlantinis Aljansas, taip pat bendradarbiavimo tarp Šiaurės Amerikos ir Europos valstybių forumas bei kolektyvinės gynybos garantas.
Komitetas pabrėžė, kad NATO valstybių ir vyriausybių vadovai Briuselyje, dar kartą primindami Rusijos keliamą grėsmę tarptautiniam saugumui, agresyvius ir destruktyvius veiksmus euroatlantinės bendruomenės ir savo kaimyninių valstybių atžvilgiu, turi laikytis pozicijos, kad NATO negali grįžti prie bendradarbiavimo su Rusija ir 2016 m. NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Varšuvoje patvirtintas politinio dialogo su Rusija lygmuo neturi pagrindo būti peržiūrėtas. Komitetas taip pat akcentavo, kad įgyvendinant 2016 m. NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Varšuvoje pradėtas kolektyvinės gynybos ir atgrasymo iniciatyvas, svarbu, jog Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos NATO priešakinės pajėgos būtų sustiprintos oro ir jūrų elementais, skiriamas deramas dėmesys efektyviam ir greitam pajėgų pastiprinimui, karinių pajėgų parengčiai, NATO regioninės oro gynybos ir karinių jūrų pajėgų vystymui, užtikrintas sklandus NATO pajėgų judėjimas Atlanto vandenyne ir Europoje. Komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos ir NATO glaudus bendradarbiavimas šiuo metu padeda efektyviai suvienyti pastangas ir išvengti veiklos dubliavimo atremiant hibridines grėsmes, stiprinant kibernetinę gynybą ir sprendžiant kitus iššūkius saugumui, o Lietuvos saugumo užtikrinimui ypač svarbu išnaudoti abiejų organizacijų turimas priemones, garantuojančias greitą ir sklandų karinių pajėgų judėjimą Europoje.
Komitetas atkreipė dėmesį, kad Lietuva solidariai prisideda prie visapusiško saugumo užtikrinimo principo, su NATO šalimis narėmis ir partnerėmis tęsdama dalyvavimą Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos tarptautinės koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“ (angl. – Inherent Resolve), NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ (angl. – Resolute Support) ir remdama Afganistano saugumo pajėgas.
Taip pat URK pabrėžė, kad Lietuva jau skiria 2 proc. BVP dydžio lėšas krašto apsaugai ir paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę, vadovaujantis 2017 m. Lietuvos Respublikos Seimo atnaujinta Nacionaline saugumo strategija, nuosekliai didinti asignavimus krašto gynybai ir užtikrinti gynybai skiriamų investicijų panaudojimo efektyvumą bei skirti dėmesį pilietinės visuomenės ir jos atsparumo stiprinimui.
Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja
Inga Milašiūtė, tel. (8 5) 239 6799, el. p. [email protected]