ŽTK pirmininkas V. Simulikas: ar kas nors domisi iš namų bėgančiais ir (ar) varomais vaikais?

2016 m. gruodžio 1 d. pranešimas žiniasklaidai

Gruodžio 1 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Valerijus Simulikas kartu su komiteto nariu Stasiu Tumėnu susitiko su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene. Komiteto pirmininkui ir susitikime dalyvavusiam komiteto nariui kilo klausimų dėl vaiko saugumo užtikrinimo, susipažinus su viešoje erdvėje pateikta informacija dėl iš namų išvaryto aštuonmečio berniuko Kazlų Rūdos savivaldybėje, Antanavo seniūnijoje.

Lapkričio 27 dieną policija gavo pranešimą, kad buvo vaiko mamos sugyventinio išvarytas iš namų aštuonmetis berniukas. Šis vaikas buvo rastas lapkričio 28 dienos rytą sušalęs kaimynų ūkiniame pastate. Spaudoje pateikta ir berniuką neigiamai charakterizuojanti informacija – neva berniukas mokykloje vogdavo daiktus iš kitų vaikų kuprinių, bėgdavo iš mokyklos ir iš namų.

V. Simulikas domėjosi, ar buvo kur nors (mokykloje, vaiko teisių apsaugos skyriuje) konkrečiai fiksuoti įvykiai, kada vaikas bėgo iš namų ir iš mokyklos, ar buvo bandomos aiškintis tokio vaiko elgesio priežastys, teikiama pagalba.

E. Žiobienė stebėjosi, kad vaiko pagal metus neadekvatus elgesys viešai pateikiamas kaip blogo vaiko problema. „Juk, jeigu aštuonmetis vaikas šitaip elgiasi, reiškia jis bando atkreipti suaugusiųjų dėmesį į savo problemas, tai reiškia, kad jis jaučiasi nesaugus, jaučiasi blogai, – kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė. – Tai jau yra suaugusiųjų problema, jeigu jie nesugeba kurti vaikui palankios aplinkos“. Panaši ir paviešinta Antanavo seniūno A. Urbono pozicija – vaikas yra protingas ir galėtų kažko siekti, bet šeimoje yra ne viskas gerai.

Šeima vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma, tačiau, pasak kontrolierės, pabėgimų iš namų ir iš mokyklos statistika fiksuojama greičiausiai nėra, be to yra akivaizdi ir paslaugų trūkumo kaimo vietovėse problema. Taip pat, kontrolierei kilo klausimas, ar šeimos nario elgesys su vaiku, dėl kurio vaikas patyrė ilgalaikes pasekmes paliekančių išgyvenimų – praleido naktį šaldamas vienas, vaiko nakvynei visiškai netinkamoje aplinkoje, – neturėtų būti vertinamas, kaip smurtas artimoje aplinkoje. Vykdydamas parlamentinę kontrolę, praėjusios kadencijos Seimo ŽTK jau yra išsiaiškinęs, kad dažnai smurtą šeimoje patiriantis vaikas nėra įvertinamas, kaip smurto artimoje aplinkoje auka, todėl nėra tinkamai apsaugomas nuo pakartotinio smurto, jam nesuteikiama reikiama pagalba.

Tyrimą dėl šio įvykio vykdo vaiko teisių apsaugos kontrolierė ir policija. V. Simulikas paprašė informuoti apie tyrimo rezultatus Žmogaus teisių komitetą ir apie galimą pagalbą užtikrinant vaikų apsaugą per parlamentinės kontrolės veiksmus.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]