ŽTK renginyje keltas klausimas ar Stambulo konvencija ginamos vertybės prieštarauja šeimos vertybėms ir tradicijai

2016 m. gruodžio 6 d. pranešimas žiniasklaidai

Gruodžio 5 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) kartu su asociacija „Vilniaus moterų namai“ surengė konferenciją „Moterų žmogaus teisės Lietuvoje – pasiektos pergalės ir ateities iššūkiai“. Konferencija rengta pažymint Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo penktąsias metines, o taip pat skirta tarptautinei akcijai „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris“.

Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen ir Žmogaus teisių komisaras N. Muižnieksas. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova)

Konferencijoje dalyvavo ir aktyviai lyčių lygybės bei smurto artimoje aplinkoje problemos klausimus keliantis Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras ponas Nielsas Muižnieksas (Niels Muiznieks). Žmogaus teisių komisaras skaitė pranešimą „Moterų teisių apsauga. Kodėl demokratinei valstybei svarbu ratifikuoti Stambulo konvenciją“. Nielsas Muižnieksas stebėjosi, kodėl dažnai žmonės galvoja, kad ši konvencija yra nukreipta prieš šeimą ir prieš tradicines vertybes, tačiau išties yra priešingai – šeimos gyvenimas be smurto darnių santykių kūrimo šeimoje pagrindinė prielaida. Stambulo konvencija reikalinga, nes ji įtvirtina netoleranciją smurtui prieš moteris, išryškina moterų ir vyrų santykių trūkumus ir suteikia galimybę ieškoti būdų, kaip tobulinti padėtį, be to įpareigoja formuoti aukai palankią teisinę sistemą. Žmogaus teisių komisaras pabrėžė ir būtinybę drausti fizines bausmes vaikams. „Jeigu augi šeimoje, kurioje patiri smurtą, tai tokį bendravimo modelį perkeli ir į suaugusiųjų gyvenimą“, – kalbėjo Žmogaus teisių komisaras. Taip pat N. Muižnieksas pažymėjo, kaip yra svarbu į vieną vietą suburti skirtingą nuomonę turinčius žmones – į renginius, skirtus konvencijai aptarti, reikėtų kviesti ir religinių bendruomenių atstovus bei aiškinti tikruosius konvencijos tikslus, taip paneigiant mitą, kad kova su smurtu prieš moteris prieštarauja katalikiškoms ar kitų religijų vertybėms. „Diskutuojama turi būti faktais ir argumentais,“ – pabrėžė Žmogaus teisių komisaras.

N. Muižnieksas pažymėjo, kad ne vienoje šalyje yra neteisingai suprantami konvencijos tikslai ir interpretuojama lyčių lygybės sąvoka, dėl ko kyla nepagrįstų baimių. Pasak komisaro, lytis – tai socialiniai vaidmenys ir stereotipai, dėl kurių kuriama nelygybė tarp asmenų. „Žmonės dar dažnai pasisako prieš lyčių lygybę, manau, kad Stambulo konvencija yra paskutinis mūšio laukas, kuriama stengiamasi išguiti diskriminaciją dėl lyties,“ – kalbėjo jis.

Konferencijoje dalyvavęs ambasadorius ponas Dagas Malmeris Halvorsenas (Dag Malmer Halvorsen) pažymėjo nevyriausybinių organizacijų reikšmę užtikrinant moterų teises ir apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Norvegija yra skyrusi didelius išteklius Lietuvos žmogaus teises ginančių nevyriausybinių organizacijų stiprinimui, ambasadorius patikino, kad taip bus ir ateityje.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova)

Konferencijai pirmininkavusi Seimo narė, Seimo žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen apgailestavo, kad nežiūrint mūsų visuomenės narių pripažįstamų labai didelių smurto artimoje aplinkoje mastų, lietuviai išlieka tolerantiški smurtui artimoje aplinkoje, ypač seksualiniam priekabiavimui. 2016 m. Eurobarometro duomenimis tik 57 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad seksualinė partnerio prievarta yra ar turi būti draudžiama įstatymu (ES vidurkis – 86 proc.). „Tačiau panašu, kad blogąsias tradicijas naudoti smurtą prieš savo moteris, dukras, senelius ir kitus artimus žmones ištrinti iš mūsų sąmonės yra pakankamai sudėtinga, todėl konvencijos, kurioje didelis dėmesys skiriamas švietimui, ratifikavimas turėtų prisidėti prie visuomenės neigiamų nuostatų į smurto reiškinį formavimo,“ – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Daug konferencijoje kalbėta ir apie smurto atpažinimo problemą. Vilniaus moterų namų, Krizių centro vadovė Lilija Vasiliauskienė pasakojo: „viena inteligentė moteris atlydi į centrą kitą inteligentę moterį prie mūsų durų – pastaroji iš pareigūnų pagalbos dėl smurto nesulaukė. Pareigūnai manė, kad blaivus vyras prieš blaivią moterį smurtauti negalėjo, kad tai neįmanoma“.

Pažymėtina ir tai, kad Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos inicijuotų apklausų duomenimis, net 63,5 procentų smurtą patyrusių moterų nesikreipia pagalbos, o 60,3 procentai moterų net nežino apie galiojantį pagalbos mechanizmą. Taigi, visuomenės švietimas tiek apie smurto žalą, pareigūnų ir teisėjų švietimas apie smurto reiškinio specifiką, smurtą patyrusių asmenų švietimas apie pagalbos mechanizmus išlieka svarbiais uždaviniais užkardant smurtą artimoje aplinkoje.

Konferencijos vaizdo įrašą galite rasti čia.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]