ŽTK pirmininkas V. Simulikas: nukentėjusiųjų teisėms reikalingas konkretus dėmesys, nukentėjusieji kol kas pažeidžiamoje padėtyje
2018 m. sausio 26 d. pranešimas žiniasklaidai
ŽTK pirmininkas V.Simulikas. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – Olga Posaškova)
Sausio 26 d. Seime vyko konferencija „Nukentėjusiųjų teisės Lietuvoje: pokyčiai ir perspektyvos“, kurios tikslas – pažvelgti į nukentėjusiųjų teisių užtikrinimą iš skirtingų perspektyvų, pristatant teisėjų, teisėsaugos pareigūnų, socialinių darbuotojų, nevyriausybinių organizacijų atstovų praktinę patirtį.
Šiuolaikiniame baudžiamajame procese nukentėjusysis yra viena svarbiausių figūrų, tačiau tyrimai liudija, kad jo padėtis neretai priklauso nuo pareigūnų, prokurorų, teisėjų asmenybės bruožų bei gebėjimo suprasti pažeidžiamą nukentėjusiojo padėtį. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, sveikindamas konferenciją, apibūdino pareigūno santykį su nukentėjusiuoju – pareigūnas turi gebėti ne tik klausti, bet ir išklausyti. Sveikindamas konferenciją, Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Valerijus Simulikas sakė, kad nusikaltimų aukų teisinis statusas, socialinė apsauga tiesiogiai priklauso nuo valstybėje galiojančių teisės normų, jų veiksmingo taikymo, tačiau taip ir nuo bendro visuomenės supratimo ir empatijos. Nukentėjusiųjų teisių apsauga yra neatsiejama nuo pasitikėjimo valstybe, nuo mūsų žmonių saugumo jausmo ir orumo užtikrinimo. Tuo tarpu Lygių galimybių kontrolieriaus užsakymu 2017 m. atlikta apklausa, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimai, kiti tyrimai, liudija, kad visuomenėje empatijos nukentėjusiesiems trūksta, vyrauja nuomonė „auka pati kalta“, nukentėjusiuoju dažnai nepasitikima, o policijos pareigūnai, prokurorai bei teisėjai yra visuomenės dalis. Dėl to nukentėjusieji atsiduria sunkioje situacijoje, neapsaugomi nuo pakartotinio smurto. Tokią nuomonę išsakė V. Simulikas.
Nepilnamečių padėties baudžiamajame procese pavyzdžiais pasidalino Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė. Pasak teisėjos, dabar teismuose dirba 6 psichologai, kurie yra pasirengę bendrauti su vaiku, o realus teismo psichologų skaičiaus poreikis – apie 70.
„Teismo psichologas – teisinės kalbos vertėjas į vaiko kalbą. Tinkamas vaiko paruošimas pagerina teismo procedūrų eigą“, – kalbėjo V. Šelmienė. Pasak teisėjos, po Matuko tragedijos apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją padidėjo trečdaliu, vaikams apklausos tenka laukti 4–6 savaites. Tai yra nepateisinamai ilgas laiko tarpas. Per tą laiką atsiranda „atminties užterštumo“ požymiai, vaikas nebeatsimena, į kur ir kaip jį mušė. Kita problema – vaikas linkęs ginti savo artimuosius ir prisiimti kaltę. Todėl tik atitinkamai pasiruošęs psichologas gali įvertinti vaiko išgyvenimus ir juos paaiškinti teisėjui. Pasak V. Šelmienės būtini ir specialūs apklausų kambariai – vaiko parodymus gali paveikti net einant koridoriumi pajaustas kvapas. „Mums labai reikalingi ir vaiko teisių skyriuose dirbantys teisininkai. Buvo situacija, kai po apklausos turėjau vaiką grąžinti galimai smurtavusiai mamai, kuri girdėjo vaiko pasakojimą“, – jautriai situacijų sudėtingumu dalinosi teisėja.
Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – Olga Posaškova)
Europos Sąjungos 2012 metais priimta Nusikaltimų aukų direktyva įtvirtina, jog tam, kad auka atsigautų po patirto nusikaltimo, jaustųsi saugi ir galėtų pilnavertiškai dalyvauti baudžiamajame procese, su nukentėjusiaisiais visuomet turi būti elgiamasi „pagarbiai, jautriai individualiai, profesionaliai ir jų nediskriminuojant“. Apie tai, kaip pareigūnai yra rengiami ginti nukentėjusiųjų teises, pranešimą parengė Lietuvos policijos mokyklos atstovai Laimutė Čaplikienė ir Vilius Velička. Mokymais siekta pagerinti nukentėjusiųjų teisių užtikrinimą baudžiamajame procese, taikant Europos Sąjungos Nusikaltimų aukų direktyvą. Per 2017 metus buvo suorganizuoti 274 renginiai, kuriuose dalyvavo 3662 pareigūnai.
Tikimasi, kad šis renginys taps puikia erdve, suteikiančia galimybę pažvelgti į pasiekimus ir problemas nukentėjusiųjų apsaugos srityje, identifikuoti esamas problemas ir numatyti žingsnius teigiamiems pokyčiams.
Konferenciją organizavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos policijos mokykla, bendradarbiaudami su Seimo Žmogaus teisių komitetu.
Konferencijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.
Konferencijos nuotraukų galerija.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks:
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]