Žmogaus teisių komitetas

ŽTK: atsisakykime kategoriško įpareigojimo gaivinti ligonį, jei jokios perspektyvos gyventi nelieka

2018 m. kovo 28 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Kovo 28 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1093 (2).

Šiuo projektu siūloma numatyti galimybes netaikyti gydymo, jeigu gydytojų konsiliumas nusprendžia, kad sunki lėtinė liga neabejotinai sukėlė negrįžtamą organizmo pakenkimą, dėl kurio jis nebegali funkcionuoti. Tokiu atveju būtų leidžiama nutraukti gaivinimą.

Šiuo metu galiojantis įstatymas įpareigoja taikyti gaivinimą neatsižvelgiant į ligos eigą, baigtį. Gaivinami visi pacientai kuriems nėra nustatyta smegenų mirtis ar neabejotini mirties požymiai. Naujųjų technologijų pagalba šiandien įmanoma kontroliuoti net mirimo procesą, kurio galutinė baigtis – mirtis, o „užsispyrėliško“ gydymo, kurio viena iš sudėtinių dalių yra gaivinimas, pagalba tęsti agoniją. Tokį gydymą taikyti įpareigoja galiojantis Mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas.

Šiuolaikinės intensyvios terapijos priemonės gali viską – pavaduoti visas žmogaus gyvybines sistemas, tačiau ar tikrai visada ir bet kokia kaina reikia žmogų gaivinti? Šį klausimą kėlė ir įstatymo iniciatoriai. Įstatymo rengėjas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sakė, kad galiojantis reglamentavimas dažnai pamina žmogaus orumą paskutinėmis jo gyvenimo akimirkomis –  medicina padėti negali, bet numirti neleidžia. Taigi, taikant neperspektyvų gaivinimą iš esmės dažnai pažeidžiama žmogaus teisė oriai numirti ir tai sukelia žmogui beprasmes kančias. Vietoje neperspektyvaus gaivinimo būtų galima pasirūpinti, kad žmogus iš gyvenimo išeitų nejausdamas skausmo, galėtų atsisveikinti su artimaisiais. Įstatymo rengėjas pažymėjo, kad siūlomas reglamentavimas neturi nieko bendra su eutanazija.

Komitetas pritarė įstatymo projektui.

 

Parengė ir daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt