ŽTK posėdyje konstatuota: neapykantą kurstantys pareiškimai „emigruoja“ į socialinę erdvę
2018 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai
Balandžio 25 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) išklausė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2017 metų veiklos ataskaitos pristatymą. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) strateginis tikslas – žmogaus teisių apsauga informavimo priemonėse. Ataskaitą pristatė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė .
Inspektorė sakė, kad 2017 metais dažniausiai asmenys siekė garbės ir orumo gynybos, fiksuojami skundai dėl neapykantą kurstančių komentarų. Tradiciniams portalams vykdant kovos su neapykantą kurstančiais komentarais politiką, šalinant juos, draudžiant komentuoti anonimiškai, stebimos neapykantą kurstančių komentarų persikėlimo į socialinius tinklus tendencijos. Pernai kontaktinis asmuo daugiau kaip 600 kartų kreipėsi dėl neapykantą kurstančių komentarų šalinimo iš socialinių tinklų, 99 proc. atvejų jie pašalinti greičiau nei per 24 valandas. Atkreiptas komiteto narių dėmesys į tai, kad automatinė monitoringo sistema fiksuoja apie 600 000 pranešimų apie neapykantos kurstymo požymius kasdien.
Inspektorė pažymėjo, kad daugėja juridinių asmenų skundų dėl dalykinės reputacijos pažeidimų, dažnai pasitaikantis pažeidimas – visuomenės informavimo principo „teisingai ir nešališkai“ nepaisymas. 2017 metais gauti 75 skundai dėl nepilnamečių apsaugos nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio.
2017 metais nustatyta 18 garbės ir orumo pažeidimų; 18 – privatumo pažeidimų; pareigos pateikti informaciją teisingai tiksliai ir nešališkai pažeidimas fiksuotas 25 kartus, 6 kartus fiksuotas pažeistas pagarbos žmogui principas.
Dažniausiai skųstasi dėl informacijos internete – 141 skundas; dėl informacijos spaudoje buvo gauta 60 skundų; dėl informacijos televizijoje – 43 skundai; kitose priemonėse – 8 skundai.
Vienas iš Tarnybos veiklos tikslų – efektyvesnis mediacijos taikymas. Praėjusiais metais tarpininkaujant Tarnybos darbuotojams net 18 ginčų baigti taikiu sutarimu viešosios informacijos rengėjams įvykdžius pareiškėjų reikalavimus: ištaisius klaidas, netikslumus, pašalinus ginčijamą informaciją. Inspektorė pažymėjo, kad siekia visų problemų atitaisymo taikiu keliu. Taip pat pozityviai įvertinta tai, kad žiniasklaidos atstovai vis dažniau konsultuojasi rūpimais klausimais su Tarnyba, 2017 metais buvo konsultuotasi net 400 kartų.
Komiteto nariai inspektorės teiravosi dėl vadinamų „fake news“ (melagingų naujienų) sutramdymo, neviešinamos informacijos apie užsakomuosius straipsnius, nekorektiškų socialinių profilių problemos.
G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė apgailestavo, kad nacionaliniais įstatymais neįmanoma užkirsti kelio nekorektiškiems (melagingiems) socialinių tinklų profiliams. Jų nedraudžia JAV įstatymai, todėl Facebook administracija neteikia informacijos apie tokių profilių autorius, net jeigu profilyje patalpinta informacija turi antivalstybinės veiklos bruožų.
Dėl užsakomųjų straipsnių, nenurodant informacijos apie užsakomąjį jų pobūdį, inspektorė sakė, kad buvo pakeista įstatyminė nuostata dėl reklamos, ir dabar užsakomieji straipsniai nelaikomi reklama.
Kaip pagrindinius ginklus su klaidinančios melagingos informacijos poveikiu inspektorė įvardina visuomenės kritinio mąstymo ugdymą, bendro aukšto kultūrinio fono puoselėjimą.
Komiteto nariai pasiūlė G. Ramanauskaitei-Tiumenevienei, matant įstatymines spragas, trukdančias užtikrinti etišką žiniasklaidą, kreiptis į Žmogaus teisių komitetą, kuris bus pasirengęs tokias spragas taisyti.
Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos visuomenės informavimo įstatymas. Inspektorių 5 metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normos. Socialinių tinklų žiniasklaida taip pat patenka į Tarnybos veiklos akiratį.
Daugiau informacijos suteiks:
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]