ŽTK pranešimas: vaiko paėmimo klausimu teismas neturi būti kitų institucijų priimtų sprendimų vizuotoju

2018 m. gruodžio 5 d. pranešimas žiniasklaidai

Gruodžio 5 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), tęsdamas parlamentinę kontrolę, nagrinėjo vaiko teisių apsaugos reformos problemas. Posėdyje aptarti reformos įgyvendinimo probleminiai klausimai:

• neadekvačiai ilgai psichiatrinės ekspertizės atvejai, kai tai būtina smurtui prieš vaiką įvertinti;
• tarp institucinis nesusikalbėjimas sprendžiant vaiko su specialiaisiais poreikiais klausimus;
• galimai neadekvatus institucinis įsikišimas, esant nesaugios aplinkos vaikui požymiams;
• neteisingai suprastas teismo vaidmuo skelbiant verdiktą dėl vaiko paėmimo;
• galimai nepagrįstai bauginantis visuomenę situacijų interpretavimas, kai priimamas sprendimas dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos.

Ilgai trunkančios psichiatrinės ekspertizės laukimo eilės – tai aplinkybė, dėl kurios pažeidžiamos vaiko teisės ir geriausi vaiko interesai. Šį klausimą ŽTK jau kėlė pavasarį vykusiuose parlamentinės kontrolės klausymuose. Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis džiaugėsi dėl paruoštų psichologų, kurie reikalingi vykdant vaiko apklausas ikiteisminiuose procesuose. Tačiau, kaip pastebėjo komiteto narys Andrius Navickas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų žadėti pokyčiai dėl psichiatrinių teismo ekspertizių neįvyko. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė, kad iš tiesų šiuo atveju labai svarbus klausimas –nukentėjusio vaiko psichiatrinė ekspertizė, kurios operatyvumas yra būtinas, siekiant objektyvaus ikiteisminio tyrimo rezultato ir tinkamos vaiko apsaugos. E. Žiobienė kalbėjo, kad jei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio vaiko išnaudojimo, o ekspertizė bus atlikta po pusmečio, objektyvaus ikiteisminio tyrimo rezultato tikėtis negalime (realiai eilės tokioms ekspertizėms 5–6 mėn). ŽTK pirmininkui Valerijui Simulikui pasiteiravus, kiek trūksta specialistų, kad smurto prieš vaiką situacija būtų įvertinta kiek įmanoma greitai ir tiksliai, nuskambėjo atsakymas, kad šiuo metu dirba tik trys prisiekę vaikų ir paauglių teismo psichiatrai-ekspertai, o pritraukti jų daugiau yra sudėtinga. „Mano rezidentai baigę mokslus išvažiuoja į užsienį“, – kalbėjo teismo vaikų ir paauglių psichiatrė–ekspertė Asta Dervinytė Bangarozi. Be to, tokiems specializuotiems psichiatrams reikalingos specialios stažuotės, universitetinių studijų nepakanka. V. Simulikas pažadėjo nedelsiant kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją su klausimu, koks yra realus tokių specialistų poreikis ir prašymu užtikrinti būtiną jų skaičių per įmanomai greičiausią laiką.

Taip pat keltas klausimas dėl galimai neadekvataus institucinio įsikišimo (vaiko paėmimo iš šeimos), kai nustatoma nesaugi aplinka vaikui. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė patikino, kad yra rengiamos įstatymo pataisos, nustatančios šeimos priežiūrą, neatskiriant vaiko iš šeimos – prieš paimant vaiką turėtų būti išbandomos visos kitos apsaugos priemonės, o vaiko paėmimas iš šeimos būtų, tik esant grėsmei vaiko gyvybei. Kaip pažymėjo Laisvos visuomenės instituto teisininkas-ekspertas Ramūnas Aušrotas, būtina atlikti atvejų analizę ir išsiaiškinti, kas realiai slepiasi po žodžiais „nesaugi aplinka“, tam kad turėtume aiškų supratimą apie reikalingą individualią pagalbą šeimai ir vaikų paėmimą iš „nesaugios aplinkos“. Nesant tokios analizės visuomenei pavieniai „nevykę“ atvejai galimai sukelia daug nepagrįstų baimių.

ŽTK narys Justas Džiugelis kėlė specialiųjų poreikių turinčių vaikų situaciją – ar vaiko teisių specialistai yra pasirengę atpažinti, pavyzdžiui savęs žalojimo atvejus? Pasak socialinės apsaugos visceministrės V. Augienės, problema sprendžiama – bus įtrauktas psichologų dalyvavimas situacijos vertinimo pradžioje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Sigita Rudėnaitė kritiškai įvertino vaiko teisių apsaugos tarnybų požiūrį į teismo funkciją, sprendžiant vaiko paėmimo situaciją nustačius antrą grėsmės lygį vaikui. Dažniausiai spendimas priimamas rašytinio proceso tvarka, neišklausius nei tėvų, nei vaiko. Nors iki vaiko teisių apsaugos sistemos reformos vaikas iš šeimos galėjo būti paimtas be teismo sprendimo, įtvirtinus teismo sprendimo reikalavimą, vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą nustačius antrą grėsmės lygį, nusiųstas į pačią paprasčiausią procedūrą. Pasak teisėjos, teismas privalo užtikrinti geriausius vaiko interesus, todėl turi nagrinėti vaiko teisių apsaugos specialistų siūlymo paimti vaiką pagrįstumą. Turi būti išklausomi vaiko tėvai ir pats vaikas. „Kai kurių vaiko teisių apsaugos specialistų suvokimas, kad teismas deda rezoliuciją dėl kažkieno sprendimo paimti vaiką – klaidingas“, – kalbėjo teisėja. Taip pat S. Rudėnaitė pažymėjo, kad teismo sprendimo priėmimas būtų daug greitesnis ir atitiktų vaiko interesus, jei vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojai padėtų informuoti tėvus apie teismo procesą.

Komitetas išklausęs nuomones dėl vaiko teisių apsaugos reformos problemų, kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl vaikų ir paauglių teismo psichiatrų-ekspertų realaus poreikio, siekiant užtikrinti greitą sklandų ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš vaiką, bei prašys spręsti reikiamo skaičiaus užtikrinimą.

Komitetas kreipsis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir prašys atlikti paimtų vaikų iš šeimos situacijų analizę ir klasifikuoti atvejus, siekiant įvertinti paėmimo atitikimą geriausių vaiko interesų principui.

Komitetas kreipsis į Teisingumo ministeriją dėl galimai reikalingų Civilinio kodekso pataisų, užtikrinant deramą teismo vaidmenį sprendžiant siūlymo vaiką paimti iš nesaugios aplinkos pagrįstumo klausimą.

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]