ŽTK pasiūlė iniciatoriams tobulinti Turto civilinio konfiskavimo įstatymą
2019 m. gegužės 29 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Žmogaus teisių komitetas gegužės 29 d. posėdyje svarstė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo, Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio pakeitimo įstatymo, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I- 338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 73 straipsniu įstatymo projektus XIIIP-3214 – XIIIP-3217.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad tiek moksliniai tyrimai, tiek užsienio valstybių patirtis liudija, jog siekiant kovoti su sunkiu, organizuotu, taip pat intelektualiuoju nusikalstamumu, vienas iš efektyviausių ilgalaikę perspektyvą turinčių užkardymo būdų – pakirsti ekonominį nusikaltimus darančių asmenų potencialą, įdiegti visuomenėje principinę „nusikaltimai neapsimoka“ nuostatą.
Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą asmenims, turintiems nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinantiems arba turintiems ir galintiems žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Nepaisant šiuo metu esančių teisinių priemonių neteisėtai užvaldytam turtui paimti valstybės nuosavybėn, integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis, išplėstinis turto konfiskavimas inicijuojamas išskirtinai pavieniais atvejais. Civilinio konfiskavimo institutas Lietuvoje iki šiol nėra reglamentuotas.
Šiuo metu daugelyje Europos Sąjungos valstybių tam tikromis sąlygomis galimas turto konfiskavimas, nesant teismo apkaltinamojo nuosprendžio. Dažniausiai toks konfiskavimas yra siejamas su konkrečiais baudžiamaisiais procesais ir vykdomas taikant baudžiamuosius įstatymus. Tačiau kai kuriose ES valstybėse (pvz., Airija, Jungtinė Karalystė, Italija ir kt.) turto konfiskavimas galimas ir jo nesiejant su formaliomis baudžiamosiomis procedūromis ir kaltinimais dėl konkrečių nusikaltimų padarymo. Toks konfiskavimas gali būti vykdomas remiantis duomenimis apie galimai neteisėtą turto kilmę, jį turinčių asmenų ryšius su nusikalstama veika (aplinka) ir taikant civilinės teisinės prigimties procedūras, taip pat civilinei teisei būdingus įrodomumo kriterijus.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau tokia priemonė privalo atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų proporcingumas kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Taigi būtina sąlyga – naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo proporcingumo ryšys.
Komitetas pritarė įstatymo iniciatorių tikslams. Tačiau Komitetui kilo abejonių dėl reglamentavimo aiškumo ir priemonių proporcingumo užtikrinimo. Kilo klausimų, ar turto civilinio konfiskavimo proceso procedūros leis turto savininkui ir kitiems suinteresuotiems asmenims pasinaudoti veiksminga nuosavybės teisių gynyba, kad išvengtų nepagrįsto teisių suvaržymo ir nuostolių, taip pat gauti tinkamą kompensaciją tais atvejais, jei institucijos priimtų nepagrįstus sprendimus.
Komitetas pasiūlė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
Parengė Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
Tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]