ŽTK pirmininko V. Simuliko pranešimas: „Romų genocido atminimo diena – proga pasmerkti genocidą ir su tokiu reiškiniu niekada nesitaikstyti“
2019 m. rugpjūčio 2 d. pranešimas žiniasklaidai
Žmogaus teisių komiteto pirmininko V. Simuliko spaudos konferencija, skirta Romų genocido (Samudaripen) dienai paminėti
Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)
Šiandien Lietuva pirmą kartą oficialiai mini Romų genocido atminimo dieną. Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Valerijus Simulikas pabrėžia: „Paminėti rugpjūčio 2-ąją – Romų genocido atminimo dieną – tai dar viena proga geriau suprasti kartu mūsų Lietuvoje gyvenančius kitos tautybės žmones, o taip pat dar viena proga pasmerkti genocidą ir su tokiu reiškiniu niekada nesitaikstyti.“
2019 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pakeitimą, nustatantį, kad rugpjūčio 2-oji yra Romų genocido atminimo diena.
Rugpjūčio 2-oji Europos šalyse kasmet minima kaip juodoji diena, kai buvo išžudyta Aušvico-Birkenau romų stovykla. Esesininkų terminais – „išvalyta čigonų stovykla“. Tuomet, 1940-taisiais, per vieną naktį Aušvice buvo nužudyta apie 2900 vyrų, moterų ir vaikų. Šiemet minimos 75-osios žudynių metinės.
Istorijos tyrėjai kalba, kad įžengę į Aušvicą romai buvo tik dalis šimtų tūkstančių romų aukų, nukentėjusių nuo nacių ir jų sąjungininkų genocido. Manoma, kad dėl genocido gyvybes prarado apie pusantro milijono romų – jie buvo sušaudyti, nunuodyti dujų kamerose, mirė nuo kankinimų, dėl išsekimo priverstiniuose darbuose, iš bado ar dėl uždarose stovyklose išplitusių ligų.
„Prisimenant romų genocidą, – teigia V. Simulikas, – būtina kalbėti ir apie juodąsias dienas Lietuvos istorijoje – tam, kad tokios dienos niekada nepasikartotų“. Tarpukariu Lietuvoje gyveno apie pusantro tūstančio romų. Skaičiuojama, kad naciams okupavus Lietuvą 1941 m., bent trečdalis, apie 500 romų, buvo nužudyti. Romai dažniausiai suiminėti ir pristatyti priverstiniams darbams Lietuvoje, vėliau, prie Lietuvos artėjant sovietų kariuomenei, jie buvo siunčiami į koncentracijos bei darbo stovyklas Vokietijoje ir Prancūzijoje, bet tik tie, kurie galėjo dirbti, – seneliai ir vaikai buvo šaudomi. Romai buvo žudomi Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų Porubankos, Kauno IX forte ir Paneriuose.
„Tikimės, kad Romų genocido dienos minėjimas atkreips dėmesį į skaudžius istorijos faktus, prisidės prie romų kultūros atvirumo. Mažiausia, ką galime padaryti tiems, kurie išgyveno holokaustą, jų šeimoms ar žuvusiųjų šeimoms – neužmiršti“, – sako ŽTK pirmininkas.
Daugiau informacijos:
Seimo narys Valerijus Simulik
Tel. (8 5) 239 6687
El. p. [email protected]