Žmogaus teisių komitetas pritaria teismo tarėjų instituto įtvirtinimui

2020 m. balandžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Balandžio 22 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas  apsvarstė Tarėjų įstatymo projektą (XIIIP-3891) ir lydinčiuosius įstatymų projektus (XIIIP-3892;  XIIIP-3893; XIIIP-3894;  XIIIP-3895).

Komitetas projektams iš esmės pritarė, tačiau siūlo tobulinti Tarėjų įstatymo projektą atsisakant magistro kvalifikacinio laipsnio reikalavimo tarėjui, kaip perteklinio. Be to, komitetas siūlo nustatyti amžių, nuo kada asmuo gali tapti tarėju – siūloma nustatyti  25 metų amžiaus reikalavimą.

 

Svarstomais įstatymų projektais siekiama įtvirtinti teismo tarėjų institutą. Numatomas teismų tarėjų – nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovų – dalyvavimas teisminių bylų nagrinėjime ir sprendimų priėmime. Taip siekiama skatinti visuomenės įsitraukimą į teisingumo vykdymą.

Įstatymų projektų rengėjai aiškinamajame rašte pažymi, kad vadovaujantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2019 m. liepos 5–13 dienomis atlikto tyrimo duomenimis, teismais pasitiki 19,7 proc., nepasitiki 28,0 proc. Lietuvos gyventojų. Todėl pagrindiniai tarėjų instituto teismuose diegimo tikslai – visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema didinimas, teismų darbo atvirumo skatinimas, visuomenės teisinis švietimas.

Tikimasi, kad įtvirtintas tarėjų institutas prisidės prie teisminės sistemos atvirumo, skaidrumo stiprinimo. Įvertinus užsienio valstybių patirtį, Tarėjų įstatymo projekte numatoma, kad tarėjai skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas.

Tarėjų įstatymo projekte apibrėžiama tarėjo sąvoka ir aptariami visi bendro pobūdžio klausimai, susiję su tarėjų atranka, jų dalyvavimu nagrinėjant bylas teismuose, veiklos garantijomis, atsakomybe ir kita.

Tarėjų įstatymo projekte numatomi reikalavimai tarėjams, tarp kurių paminėtini Lietuvos Respublikos pilietybės, nepriekaištingos reputacijos ir aukštojo universitetinio išsilavinimo – magistro kvalifikacinio laipsnio reikalavimai.

Asmuo, kaip ir teisėjas, negalės būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką; atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai; piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.

Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti, kad tarėjo pareigas atliktų tik tokie visuomenės atstovai, kurių reputacija nekelia abejonių ir kurie (kaip ir teisėjai) turi įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (tačiau nebūtinai teisės krypties).

Asmuo, pretenduojantis būti tarėju, turės būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos tarėjų sąrašą. Šį sąrašą sudarys ir tvarkys Nacionalinė teismų administracija. Asmenys į šį sąrašą bus įtraukiami tik savanoriškais pagrindais.

Siekiant, kad tarėjai įgytų minimalių žinių, reikalingų teismo procese, turės būti organizuojamas tarėjų įvadinis mokymas. Šį mokymą organizuotų Nacionalinė teismų administracija.

 

Daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė

Tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected];