Seimo LSDD frakcijos pranešimas: „Šaltinių vaiko pinigams yra. Ar į pasiūlymus atsižvelgs Vyriausybė?“

2019 m. spalio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija surengė spaudos konferenciją, kurioje klausė „Kur Finansų ministerija padėjo lėšas, numatytas „vaiko pinigams“, o taip pat pateikė galimus šaltinius, iš kur lėšų paimti, kad pažadai visuomenei būtų įvykdyti. „Socialdarbietis“ Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas priminė, jog valdančiosios koalicijos sutartis buvo pasirašyta tik sutarus dėl priemonių plano, kad bus įgyvendinti tam tikri programiniai punktai, vienas iš jų „siekti, kad vaiko pinigai sudarytų 70 eurų sumą kiekvienam vaikui“. G. Kirkilas neslepia, kad dabartiniai kartu su biudžetu pateikti mokestiniai pasiūlymai LSDD frakcijos netenkina.

„Dažnai akcentuojama, kad sutartyje parašytas žodis „siekti“. Bet mums visiškai neaišku, kodėl nepasiekta? Ir kodėl nesiūloma pasiekti? Keista todėl, kad visose derybose, o ypač dėl šio punkto dalyvavo Finansų ministerijos atstovai. Derybos prasidėjo nuo daug aukštesnio skaičiaus, net per 100 eurų. Ir tada, įvertinus būsimas valstybės biudžeto pajams, projektuojamą BPV augimą, buvo sutarta, kad kiekvienas vaikas gaus po 70 eurų. Ar tie 30 mln. eurų buvo nukreipti kažkur kitur? Šis punktas yra vienas iš pagrindinių, nes pagal Socialinių reikalų ir darbo ministerijos analizę būtent vaiko pinigai labiausiai mažina socialinę atskirtį, taigi turime tai įvykdyti ir šiuo klausimu turime koalicijos partnerių palaikymą, Lenkų rinkimų akcija irgi siekia šio punkto įgyvendinimo“, – sako LSDD frakcijos narys G. Kirkilas.

Anot jo, pagal Konstituciją, biudžeto projektą rengia Vyriausybė, o sprendimus priima Seimas, todėl „socialdarbiečių“ frakcija tikisi, kad „vaiko pinigus“ vaikai gaus tokius, apie kokius buvo kalbėta anksčiau.

Seimo LSDD frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius pateikė šaltinius, iš kurių valstybė galėtų panaudoti lėšas „vaiko pinigams“.

„Seime turbūt mažai kas ginčijasi dėl išlaidų, nes išlaidos daugiausia skirtos socialinėms reikmėms – per 760 mln. eurų, bet diskutuotina pajamų dalis. Kokie mokesčiai iš tiesų yra racionalūs? Tų mokesčių siūloma vis daugiau: ir Vyriausybė, ir Respublikos Prezidentas pateikė mokesčių įvedimo ar didinimo paketus, bet ir mūsų frakcija diskutuoja, kaip padidinti valstybės pajamų dalį ir kuo padengti išlaidas, kad būtų įgyvendintas į ateitį orientuotas punktas dėl vaiko pinigų“, – sako LSDD frakcijos seniūnas R. Sinkevičius.

Anot parlamentaro, vienas iš šaltinių galėtų būti valstybės įmonių dividendai.

„Štai AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo numatę elektrifikacijos projektą nuo Kaišiadorių Klaipėdos link. Tam buvo numatyta 300 mln. eurų europinių lėšų. Apie 30 proc. reikalingas kofinansavimas. Tačiau konkursas neįvyko ir, manau, kad kitąmet darbai nebus pradėti. Taigi kofinansavimui numatyti pinigai galėtų būti išmokėti į valstybės biudžetą kaip dividendai“, – sako R. Sinkevičius.

„Socialdarbietis“ stebisi situacija, kai nuostolingas keleivių vežimas yra kompensuojamas valstybės (tam numatyta 32 mln. eurų iš valstybės biudžeto), o „Lietuvos geležinkeliai“ valstybei perveda apie 30 mln. eurų dividendais.

„Sumoka tokią pat sumą, kokią gauna iš valstybės ir sako, kad labai pasistengė. Anksčiau keleivių vežimo valstybė nekompensuodavo, o negaudami kompensacijos „Lietuvos geležinkeliai“ dar sugebėdavo išmokėti dividendus ir net įgyvendinti tam tikrus projektus. Dividendus galėtų mokėti ir energetikos įmonės. Ar reikia keisti pavadinimus, klausimas diskutuotinas, bet išmokamų dividendų sumos yra neadekvačios. Taigi dividendai valstybei galėtų būti mokami didesni“, – sako R. Sinkevičius. Anot jo, yra ir daugiau valstybės įmonių, kurios galbūt dividendus galėtų mokėti, nors ir ne tokiomis reikšmingomis sumomis.

„Viešieji pirkimai, ar iš jų nebūtų galima sutaupyti? Remiantis Valstybės kontrolės išvadomis, beveik 208 mln. eurų susikaupė vairioms programoms iš valstybės biudžeto bei kelių fondų kasmet skiriamų pinigų, kurių nepanaudoti likučiai į valstybės biudžetą negrąžinami. Tai yra dar vienas šaltinis“, – kalbėjo R. Sinkevičius.

LSDD frakcijos seniūno pavaduotojas Artūras Skardžius kaip dar vieną galimą šaltinį įvardijo geresnį PVM surinkimą ir kovą su šešėline ekonomika, bei aptarė Vyriausybės pasiūlytą automobilių taršos mokestį.

„Planuota 29 mln. eurų surinkti iš automobilių taršos mokesčio. Ar tai galima pavadinti taršos mokesčiu? Kaip Aplinkos apsaugos komiteto narys manau, kad tokios formos mokestį galima vadinti registracijos mokesčiu, ar kažkaip panašiai. Jei automobilis nevažiuoja, stovi – jis aplinkos neteršia. Nauji automobiliai, nors ir galingesniais varikliais naudoja kur kas mažiau kuro, nuvažiuoti tam pačiam atstumui. Mokestis už taršą galėtų būti dedamas prie kuro. Kuo daugiau naudoji degalų, tuo didesnę sumą moki. Bet mano nuomone, daugiau turėtume kreipti dėmesio į socialinę dedamąją, ir apmokestinti prabangius automobilius, kurių vertė didesnė negu 50 tūkst. eurų. Tai būtų socialiai teisingiau“, – sako LSDD frakcijos narys A. Skardžius.

Seimo LSDD frakcijos informacija

Evelina Butkutė-Lazdauskienė

Mob. 8 650 48 830