LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO 2018 M. RUDENS SESIJOS DARBO ATASKAITA

TURINYS

Bendroji informacija 1

Komiteto sudėtis 1-2

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Aplinkos apsaugos komitetas 2-6

Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos

Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados 6-7

Posėdžiai ir klausymai 7

Parlamentinė kontrolė 7-10

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas 10

Tarptautiniai ryšiai 10-11

BENDROJI INFORMACIJA

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.0	Seimo pavedimai komitetui Kaip pagrindiniam komitetui Kaip papildomam komitetui	51 40 11
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados	12
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai	15
2.2.	Klausymai	3
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	12
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	497
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	271
5. Tarptautiniai ryšiai
5.1.	Surengta vizitų	1

Komiteto sudėtis

2018 m. rudens sesijos metu Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (toliau – Komitetas) dirbo tokios sudėties: Komiteto pirmininkas – Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Simonas Gentvilas, Komiteto nariai Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komiteto biuras dirbo tokios sudėties: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Justina Grigaravičienė, patarėja Jolita Jakučionytė, patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė ir padėjėja Vida Katinaitė.

AKTUALIAUSI DARBAI

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Komitetas kaip pagrindinis

1. 2018 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) priėmė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymą kartu su lydinčiuoju Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr.VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą. Viena iš naujų nuostatų – atsisakoma Medžiotojų sąvado bei pareigos kiekvienam medžiotojui kasmet pateikti duomenis Medžiotojų sąvadui. Medžiotojų sąvade kaupiama informacija nėra panaudojama, tačiau pareiga kiekvienam medžiotojui pateikti duomenis Medžiotojų sąvadui yra. Vietoj Medžiotojų sąvado bus įsteigta medžiotojų informacinė sistema, kuri bus integruota į Policijos departamento administruojamą Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą. Tai sudarys sąlygas šioje sistemoje sukaupta informacija efektyviai dalintis įvairioms suinteresuotoms institucijoms. Kiti pakeitimai susiję su leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimu. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą tokio leidimo turėtojui nenumatyta galimybė jo atsisakyti. Todėl siūloma papildyti įstatymą ir tokią galimybę numatyti. Taip tikslinamos Medžioklės įstatymo nuostatos sudarant sąlygas privačios žemės sklypų savininkams suformuoti medžioklės plotų vienetą jų turimos privačios žemės sklypų pagrindu. Šiuo metu tokia galimybė numatyta tik vienam savininkui, turinčiam ne mažiau kaip 1000 ha privačios žemės. Taip pat pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Todėl kartu su Medžioklės įstatymu pakeistas ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas, numatant papildomas programoje sukauptų lėšų panaudojimo galimybes.
2. 2018m. rugsėjo 27 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą. Įstatymo tikslas ‑ tobulinti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimą, konkrečiai apibrėžiant, kurie iš ūkinės veiklos reikalavimų nustatomi ar detalizuojami kokiuose Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančiuose dokumentuose, suteikiant įgyvendinimo procesui aiškumo, spartos, be to sudaryti teisines sąlygas vystyti saugomų teritorijų būklę palankiai veikiančią mėsinę galvijininkystę.
3. 2018 m. rugsėjo 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo siūloma visus atliekų deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, leisti statyti saugiu atstumu nuo gyvenamųjų vietovių (20 km), kad minimizuoti jų neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Šį įstatymą Lietuvos Respublikos Prezidentė vetavo, tačiau Seimas 2018 m. spalio 25 d. patvirtino įstatymą be pakeitimų.
4. 2018 m. lapkričio 15 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymą. Įstatyme numatyta, kad tais atvejais, kai miško žemė III ir II grupių miškuose paverčiama kitomis naudmenomis - gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, t. y. III ir II grupės miškų žemę paverčiant kitomis naudmenomis netaikyti reikalavimo mokėti atitinkamai dvigubo ir trigubo dydžio piniginę kompensaciją.
5. 2018 m. lapkričio 15 d. Seime priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymas. Statybos įstatymas pakeistas ir papildytas nuostata, numatančia privalomumą informuoti visuomenę apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, taip sudarant visuomenei sąlygas stebėti statybos procesą ir įsitraukti į sprendimų priėmimą ginant savo teisėtus interesus, nustatant galimybę ginti teisę gyventi tinkamoje sveikatai ir gerovei aplinkoje, gaunant šios teisės įgyvendinimui būtiną informaciją apie statomus statinius.
6. 2018 m. gruodžio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 12 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14(1) straipsniu įstatymas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gauna vis daugiau pranešimų apie socialiniuose tinkluose ir kt. paskelbtus pranešimus apie parduodamus saugomus ar invazinius gyvūnus, augalus, produktus iš jų, tinklinius žvejybos įrankius, spąstus laukiniams žvėrims gaudyti, pavojingas atliekas (pvz., medinius naudotus pabėgius) ir kitas prekes, kuriomis pagal aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus prekyba ribojama ar draudžiama. Neturėdami įgaliojimų vykdyti kontrolinius pirkimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai negali užkirsti kelio tokiems pažeidimams. Priimtas įstatymas įtvirtina galimybę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti kontrolinius pirkimus.
7. 2018 m. gruodžio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34(25) straipsnio pakeitimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, kad pasitaiko atvejų, kai atliekų tvarkytojai neteikia dokumentų arba vilkina dokumentų pateikimą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, reikalingų įsitikinti, kad atliekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus, įstatymu įtvirtinta, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai asmenys nepateikia aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai dokumentų, būtinų vykdyti atliekų tvarkymo kontrolę.
8. 2018 m. gruodžio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30(1) straipsnio pakeitimo įstatymas Šis įstatymas parengtas siekiant panaikinti galimą galiojančio įstatymo prieštaravimą Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui ir nustatyti aiškesnį įstatymo taikymą (buvo siūloma patikslinti, kad sudarant sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo atliekų turėtojams atstovauja nekilnojamo objekto savininkas arba atstovas pagal CK, Komitetas parengė patikslintą įstatymą pagal pastabas ir pasiūlymus).
9. 2018 m. gruodžio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 4 priedėlio pakeitimo įstatymas, kuris panaikina mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis tarifo esančią disproporciją su kitais mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifais.
10. 2018 m. gruodžio 18 d. priimtas ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 3(2), 4, 30, 31, 34(15), 34(19), 34(20) straipsnių, šeštojo skirsnio ir 5 priedo pakeitimo įstatymas. Įstatymu siekiama užtikrinti tinkamą Tarybos reglamento (ES) 2017/997 įgyvendinimą, kuriuo patikslinamas atliekų pavojingųjų savybių priskyrimas ir nustatymas. Numatyta, kad visų transporto priemonių gamintojams ir importuotojams bus taikomas gamintojo atsakomybės principas ir Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti reikalavimai, o tai sudarys sąlygas visas susidarančias eksploatuoti netinkamas transporto priemones sutvarkyti nekeliant pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai, nenaudojant transporto priemonių turėtojų lėšų. Įstatymo pakeitimais nustatytas įstatyminis pagrindas aplinkos ministrui nustatyti nacionalinius atliekų nelaikymo atliekomis standartus (kriterijus). Atsižvelgiant į tai, kad atliekų hierarchijoje atliekų prevencija yra atliekų tvarkymo aukščiausias prioritetas ir neatsiejama atliekų tvarkymo veiklos dalis, tikslinga Valstybinę atliekų prevencijos programą ir Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą sujungti ir tvirtinti vienu dokumentu.
11. 2018 m. gruodžio 18 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo, remiantis tuo, kad nėra nesukurta pakankama atliekų perdirbimo infrastruktūra ir dar neveikia statomi atliekų deginimo įrenginiai, paliktas galioti toks pats kaip ir 2018 metais nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis (5 Eur/t faktiškai pašalintų atliekų).
12. 2018 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymą nauja redakcija. Įstatyme nustatyti paviršinių vandens telkinių tvarkymo, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo, upių ir ežerų reguliavimo, važiavimo transporto priemonėmis paviršinių vandens telkinių ledu ir dugnu reikalavimai, vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimo leidimų kriterijai, vandens išgavimo ir nuotekų išleidimo apskaitos ir duomenų teikimo reikalavimai, patobulintas teisinis nuosavybės teisės į paviršinius vandens telkinius ir vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimo valdymo srityse reglamentavimas. Taip pat, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nr. C 461/13 dėl Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo, užtikrinta, kad leidimai vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimui nebūtų išduodami, jei toks naudojimas trukdo pasiekti vandensaugos tikslus ar blogina vandens telkinių būklę.
13. 2018 m. gruodžio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 2, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34(1), 35(1) straipsniais ir priedu įstatymą ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti aiškų teisinį reguliavimą, siekiant apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio, ir nustatyti išsamų individualių nuotekų tvarkymo sistemų naudojimo, priežiūros ir kontrolės reglamentavimą. Pagal priimtus pakeitimus asmenys, netinkamai tvarkantys nuotekas, privalės per 9 mėnesius sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Nepasiturintiems asmenims, turintiems teisę į paramą, nustatyta tvarka galės būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose. Įstatymo pakeitimais savivaldybėms įtvirtinama pareiga tvirtinant infrastruktūros plėtros planus, juose nustatyti aglomeracijų teritorijų ribas. Aglomeracija bus laikoma miestų teritorija, kurioje gali susidaryti 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti tarša ir kurioje geriamasis vanduo tiekiamas centralizuota tiekimo sistema arba išgaunamas individualiai, o susidarančios nuotekos surenkamos centralizuotomis surinkimo sistemomis arba sutvarkomos valymo (ar) kaupimo įrenginiais.
14. 2018 m. gruodžio 20 d. priimti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymai. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas pakeistas, numatant atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus lėšų, surenkamų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, paskirstymo proporcijoms, t. y. 50 proc. į Aplinkos apsaugos rėmimo programą ir 50 proc. į Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą bus sudarytos sąlygos racionaliau panaudoti šias lėšas ir iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ūkininkams tinkamai atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą.
15. 2018 m. gruodžio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 17, 20, 201, 21, 42 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 631 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas kartu su lydinčiuoju Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16, 22, 34, 40, 46, 67, 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21(1) straipsniu įstatymu, kuriuose įtvirtinamas naujas paramos modelis atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) naudosiančių elektrinių skatinimui. Šie pakeitimai užtikrins tolimesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą ir leis siekti strateginių energetikos tikslų. Pagal naująją tvarką, parama AEI elektrinėms ir toliau bus skirstoma aukcionų būdu, nes toks metodas leis užtikrinti pačią žemiausią kainą. Todėl svarbiausias kriterijus, lemsiantis naujų aukcionų laimėtojus – mažiausias priedas prie elektros energijos rinkos kainos „Nordpool“ biržoje, kuris bus mokamas 12 metų laikotarpiu. Pradėjus teikti paramą naujiems AEI naudojantiems elektros energijos gamybos pajėgumams, laukiama naujų investicinių projektų plėtra. Tikimasi vėjo, saulės ir biomasės projektų plėtros, tačiau, tikėtina, kad aukcionus taip pat galėtų laimėti asmenys, elektros energiją planuojantys gaminti ir kitus AEI naudojančiose elektrinėse. Tokia elektros gamybos įrenginių plėtra 20–30 proc. padidintų AEI naudojančius energijos gamybos pajėgumus. Naujuosiuose aukcionuose taip pat galės dalyvauti ir elektros energijos gamintojai iš kitų ES šalių, turinčių tiesioginę jungtį su Lietuva bei įsipareigojusių atverti savo paramą Lietuvos įmonėms.
16. 2019 m. sausio 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriame numatyta Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, skirti valstybės paramą apmokant daugiabučio atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Komitetas kaip papildomas

1. 2018 m. lapkričio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo aiškiau ir tiksliau apibrėžtos gyvūnų laikytojams tenkančias pareigos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgaliojimai nustačius, kad gyvūnų laikytojas nesilaiko gyvūnų užkrečiamosios ligos židinio teritorijoje, apsaugos ir priežiūros zonoje, ligos buferinėje zonoje taikomų užkrečiamosios ligos likvidavimo, kontrolės, stebėsenos, prevencijos ir biologinės apsaugos priemonių, arba kuris negali įrodyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų atsekamumo, t. y. kad gyvūnai įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka, yra sveiki, neserga gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis ir pan. Naujas siūlomas teisinis reglamentavimas skatins gyvūnų laikytojus laikytis nustatytų biologinės saugos reikalavimų ūkinių gyvūnų laikymo vietose, ženklinti ir registruoti ūkinius gyvūnus teisės aktų nustatyta tvarka, vykdyti kompetentingos institucijos nurodymus, gerins gyvūnų užkrečiamųjų ligų rizikos valdymą ir ligos židinių likvidavimą.
2. 2018 m. lapkričio 15 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymą. Įstatyme suvienodintos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo sektorių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamos sąvokos, apibrėžiančios reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą, numatyti bendri atliekamų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros principai. Numatytas subjektų, kuriems bus taikomi reikalavimai atlikti reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, ratas, apibrėžtos reguliuojamosios veiklos patikros paslaugos ir numatyti reikalavimai dėl jų atlikimo ir šių paslaugų kokybės kontrolės.
3. 2018 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymas. Nustatoma kitokia lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporcija, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Todėl kartu su keičiamais Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymu pakeistas ir Lietuvos Respublikos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įstatymą. Pakeisti ir įstatymo 3 priedu nustatyti mokesčių už medžiojamuosius gyvūnus tarifai pagal medžioklės plotų kategorijas.

Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 7 pasiūlymus priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir pateikė išvadas ir nuomonę šiais klausimais:

1. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2019 m. Komisijos darbo programa Pažadų tesėjimas ir pasiruošimas ateičiai Nr. COM/2018/800;
2. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimo Nr. COM/2018/738;
3. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai ES ir Paryžiaus klimato susitarimas. Pažangos vertinimas šalių konferencijoje Katovicuose (teikiama pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB 21 straipsnį) Nr. COM/2018/716;
4. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos vadovų tarybai, Tarybai,Eeuropos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Subsidiarumo ir proporcingumo principų vaidmens stiprinimas formuojant ES politiką“ Nr. COM/2018/703;
5. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES miškų strategijos „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ įgyvendinimo pažanga Nr. COM/2018/811;
6. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai Europos anglies dioksido rinkos veikimo ataskaita Nr. COM/2018/842;
7. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos vadovų tarybai, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, ir Europos investicijų bankui Švari mūsų visų planeta Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija Nr. COM/2018/773.

Posėdžiai ir klausymai

Pavasario V sesijos metu Komitete surengta 15 posėdžių.

Posėdžiuose apsvarstyti 144 klausimai.

Komitetas surengė ir 3 klausymus. Dveji klausymai surengti nagrinėjant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir jį lydinčiųjų įstatymų projektus ir klausymai dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių naujos redakcijos ir jį lydinčių įstatymų projektų.

Parlamentinė kontrolė

Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu, 56 ir 65 straipsniais, vykdė aplinkos apsaugos sistemos institucijų ir kitų su Komiteto kuruojamomis sritimis susijusių klausimų parlamentinę kontrolę, teikė pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo.

Komiteto posėdžiuose aktyviai dalyvavo Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, savivaldybių ir kitų suinteresuotų įstaigų bei organizacijų ir visuomenės grupių atstovai. Kai kurie klausimai buvo svarstomi ne vieną kartą, pastoviai gilinamasi į problemas, jų sprendimo galimus būdus ir vertinami pasiekti rezultatai.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas apsvarstė 12 parlamentinės kontrolės klausimų. Paminėtini šie svarbiausi Komiteto sprendimai, priimti dėl parlamentinės kontrolės klausimų:

1. 2018 m. rugsėjo 19 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos. Išklausius informaciją nutarta prašyti VĮ Valstybinių miškų urėdijos per mėnesį, kol bus sustabdyti miškų kirtimai, atlikus patikrinimus informuoti komitetą apie nustatytus pažeidimus bei kokių priemonių bus imtasi, kad nesikartotų panaši situacija ateityje ir pateikti komitetui priemonių planą dėl eksporto ribojimo ir vietinės pramonės vystymo galimybių perdirbant žaliavinę medieną Lietuvoje. Taip pat atlikti analizę kaip galėtų VĮ Valstybinių miškų urėdija gauti didžiausią pridėtinę vertę iš miškų naudojimo ir kas būtų naudingiausia Lietuvai.
2. 2018 m. rugsėjo 26 d. posėdyje apsvarsčius klausimą dėl vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos diegimo, nutarta siūlyti Dokumentų pildymo vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau –GPAIS) pereinamąjį laikotarpį pratęsti iki 2019 m. sausio 1d.; sudaryti galimybę už 2018 m. atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus išduoti naudojantis senąja sistema; paraginti Aplinkos ministerijoje GPAIS diegimo problemoms spręsti sudarytą darbo grupę dirbti produktyviai, siekti kuo greičiau išspręsti dėl atliekų tvarkymo susidariusias problemas ir suderinti galutinį problemų, kurias reikėtų išspręsti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, sąrašą.
3. 2018 m. spalio 10 d. Komitetas priėmė sprendimą dėl vandens valymo įrenginių kontrolės (Kėdainių ir Vilniaus vandens telkinių taršos atvejai). Nutarta siūlyti Aplinkos ministerijai 1) pavesti pavaldžioms institucijoms užtikrinti efektyvesnę nuotekų taršos kontrolę, siekiant nustatyti konkrečius avarijų kaltininkus. Esant reikalui, institucijų specialistams konsultuotis su šios srities ekspertais; 2) pavesti pavaldžioms institucijoms nuolat tikrinti gamybos įmonių, įskaitant sąvartynus, išleidžiamų į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių nuotekų valyklas nuotekų kokybę ir įvertinti atitikimą Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimams, esant reikalui, parengti teisės aktų pakeitimus; 3) pavesti pavaldžioms institucijoms peržiūrėti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių vandens monitoringo planus; 4) parengti teisės aktų pakeitimų projektus pagal Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo 1 priedo C dalies reikalavimus; 5) pavesti pavaldžioms institucijoms, išduodančioms leidimus vykdyti ūkinę veiklą, įvertinti ar turimi miestų vandens valymo įrengimai bus pajėgūs tinkamai išvalyti nuotekas ir į gamtą išleidžiamą vandenį; 6) išnagrinėti galimybę ir esant reikalui spręsti dėl geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų jungimo į stambesnes įmones, siekiant efektyviau ir pigiau teikti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
4. 2018 m. lapkričio 14 d. Komitete priimtas sprendimas dėl kvapus ir jų šaltinius kontroliuojančių institucijų veiklos ir Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių pakeitimo“. Nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2019 m. vasario 1 d. įvertinti kvapų kontrolės reglamentavimą, siekiant panaikinti tarp institucinį Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų dubliavimąsi. Sveikatos apsaugos ministerijai siūlyti: 1) iki 2019 m. vasario 1 d. parengti Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ pakeitimus, siekiant sumažinti didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę ir pateikti projektą komitetui susipažinti (raštu); 2) iki 2019 m. vasario 1 d. parengti Kvapų taršos valdymo planų rengimo metodiką; 3) papildyti Kvapų valdymo metodines rekomendacijas, išplečiant Kvapo slenksčio vertę turinčių cheminių junginių sąrašą ir nurodant jų kvapo slenksčius ir peržiūrint didžiausias leidžiamas koncentracijas; 4) iki 2019 m. balandžio 1 d. kartu su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis parengti kvapų prevencijos ir mažinimo rekomendacijas ūkio subjektams; 5) spręsti dėl operatyvinės kvapų kontrolės vykdymo pagal teršalų (pvz., amoniako, sieros vandenilio) koncentracijų aplinkos ore įtraukimo į Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles; 6) pavesti apskričių Visuomenės sveikatos centrams sustiprinti kvapų kontrolę iš žemės ūkio veiklos ir kitų subjektų stacionarių taršos šaltinių bei neorganizuotų kvapų taršos šaltinių; 7) iki 2019 m. balandžio 1 d. parengti Kvapo modeliavimo metodiką specialistams, rengiantiems PAV, SPAV, atrankas ir kitus dokumentus, kuriuose yra numatytas kvapų vertinimas ir modeliavimas. Aplinkos ministerijai siūlyti: 1) iki 2019 m. vasario 1 d. parengti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pakeitimo projektą, numatantį į Leidimo sudėtį įtraukti Kvapų taršos valdymo planą; 2) iki 2019 m. vasario 1 d. parengti Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pakeitimo projektą, numatantį specialiąją dalį „Kvapų valdymas“; 3) pavesti Aplinkos apsaugos departamentui sustiprinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės bei Taršos leidimų sąlygų vykdymą dėl teršalų išmetimų į aplinkos orą iš žemės ūkio veiklos ir kitų subjektų stacionarių taršos šaltinių.
5. 2018 m. lapkričio 21 d. Komitetas dėl Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos veikimo ir kitų susijusių probleminių klausimų nutarė: 1) pavesti Aplinkos ministerijai 2018 m. gruodžio 5 d. Komiteto posėdyje pristatyti situaciją dėl GPAIS bendro pobūdžio klaidų ar trūkumų, sudarančių trikdžius atliekų tvarkymo sektoriaus subjektams efektyviai naudotis sistema, ir šių klaidų taisymo progreso, taip pat pateikti informaciją, kaip išspręstos ar sprendžiamos pasitarime išsakytos verslo atstovų problemos (dėl duomenų integracijos, mokymų dėl įrodančių dokumentų išdavimo, Aplinkos ministerijos ir atliekų tvarkytojų susitikimo ir kt.); 2) pavesti Aplinkos ministerijai užtikrinti, kad Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos pagal kompetenciją išsiaiškintų situaciją ir atliktų atliekų darytojų, galimai vengiančių naudotis GPAIS, patikrinimus ir kontrolę ir 2018 m. gruodžio 5 d. Komiteto posėdyje pateikti informaciją apie esamą situaciją (atliekų darytojų (ne)naudojimo GPAIS statistiką), atliktus patikrinimus, jų rezultatus ir galimus problemos sprendimo būdus.
6. 2018 m. lapkričio 28 d. Komitete priimti keli sprendimai dėl jau išnagrinėtų parlamentinės kontrolės klausimų. Dėl Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijos planavimo problematikos ir neigiamo veiklos poveikio aplinkinėms gyvenvietėms mažinimo priemonių nutarta: Vilniaus oro uostui siūlyti: 1) artimiausiu metu įvykdyti triukšmo monitoringo sistemos modernizavimą, įdiegiant naujas stacionarias ir mobilias stotis tam, kad būtų užtikrinamas nepertraukiamas triukšmo lygio matavimas Vilniaus oro uosto apylinkėse. Atsižvelgus į naujus duomenis, Vilniaus oro uosto administracija teikti pasiūlymus orlaivių maršrutų keitimui ir kitoms prevencinėms priemonėms, kad oro uosto veikla būtų kuo mažiau taršesnė. Triukšmo monitoringo duomenis skelbti viešai; 2) intensyviau vykdyti partnerystės ir glaudaus bendradarbiavimo veiklas su Vilniaus miesto Salininkų ir kitų oro uosto apylinkėse esančių bendruomenių atstovais, informuoti juos apie Vilniaus oro uosto vykdomus ir numatomus vykdyti plėtros projektus; Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai pavesti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdyti nuolatinį triukšmo sklaidos monitoringą Vilniaus oro uosto apylinkėse, kurio pagrindu būtų rengiami triukšmo sklaidos žemėlapiai. Triukšmo matavimų rezultatai turi būti lyginami su Lietuvos Higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytais dydžiais ir skelbiami viešai; Aplinkos apsaugos agentūrai siūlyti: 1) vykdyti nuolatinį išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio monitoringą Vilniaus oro uosto apylinkėse, kurio pagrindu būtų rengiamas oro taršos žemėlapis, matavimų rezultatus lyginti ir skelbti viešai; 2) vykdyti nuolatinius į upelį įtekančių nuotekų taršos tyrimus ir skelbti juos viešai. Upelis yra šalia Vilniaus oro uosto, į jį patenka nuotekos, atsiradusios po Vilniaus oro uosto bei kitų įmonių, veikiančių oro uosto teritorijoje, ūkinės veiklos.

Dėl problemų reglamentuojant medžiagų pasirinkimo galimybę daugiabučių namų renovacijos programoje nutarta:1. Siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai: 1) rengiant Statybos techninį reglamentą STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ numatyti statybos produktams ir produktų rinkiniams (sistemoms), neturintiems nacionalinio techninio įvertinimo (toliau – NTĮ) ar Europos techninio įvertinimo (toliau – ETĮ) pereinamąjį laikotarpį įgyti nurodytus įvertinimus sekančiai: a) NTĮ iki 2020 m. sausio 1 d.; b) ETĮ iki 2021 m. sausio 1 d. 2) pereinamojo laikotarpio metu pastatų projektavimui ir statybai neriboti statybos produktų panaudojimo, kurie yra sertifikuoti pagal 2018-06-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-601 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ nustatytą tvarką. Privaloma informuoti vartotojus dėl galimų pasekmių. 2. Siūlyti pereinamojo laikotarpio metu, viešajai įstaigai „Būsto energijos taupymo agentūra“ tvirtinti daugiabučių namų investicijų planus pagal 2018-07-27 LR aplinkos įsakymu Nr.D1-724 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) patvirtintą tvarką, kuriuose daugiabučių namų gyventojai sienų šiltinimui yra pasirinkę daugiasluoksnes sienų šiltinimo plokštes, kol nebus įgyti aukščiau nurodyti NTĮ arba ETĮ.

       7. 2018 m. gruodžio 12 d priimtas protokolinis nutarimas Dėl problemų, susijusių su UAB Metrail byla, sprendimo. Išklausius Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateikta informaciją nutarta atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl taikos sutarties užsitęsė, prašyti Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD), įvertinus suinteresuotųjų pusių pasiūlymus, gautas institucijų išvadas ir rekomendacijas, parengti AAD poziciją dėl taikos sutarties sąlygų, kurių pagrindu būtų rengiama taikos sutartis ir iki š. m. gruodžio 19 d. pateikti ją Komiteto nariams. Taikos sutarties projektą vėliausiai iki š. m. gruodžio 21 d. pateikti Komiteto nariams. Siūlyti Aplinkos ministerijai ir AAD rasti taikos sutarties šalims maksimaliai įmanomas kompromisinės sąlygas, apsvarstant galimybę taikos sutartimi leisti sutvarkyti keleto rūšių pakuočių atliekas (nepažeidžiant nustatyto teisinio reguliavimo), taip pat apsvarstant galimybę nustatyti banko garanto ir (ar) laidavimo sumą, įvertinus taikos sutartimi sutartų sutvarkyti pakuočių atliekų rūšį ir kiekį bei riziką, jei šios atliekos nebūtų sutvarkytos. Jei būtų sutarta, kad, taikos sutartimi leidžiama sutvarkyti keleto rūšių pakuočių atliekas, siūlyti įvertinti galimybę garanto ir (ar) laidavimo sumą apskaičiuoti atsižvelgiant į skirtingoms pakuočių rūšims taikomo mokesčio tarifo vidurkį.

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

Komitetas per ataskaitinį laikotarpį gavo 497 laiškus, raštus ir kitus dokumentus susijusiais su Komiteto veikla klausimais.

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas išsiuntė 271 raštą ar atsakymą į paklausimą.

Daliai korespondentų atsakyta žodžiu, elektroniniu paštu arba jie buvo pakviesti į Komiteto posėdžius.

Tarptautiniai ryšiai

2018 m. gruodžio 8-10 dienomis Komiteto atstovai dalyvavo Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijos (COP24) renginiuose ir parlamentiniame susitikime. Katovicuose vyko JTBKKK COP24 konferencija – svarbus derybų etapas, rengiant Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo sprendimus. Renginyje buvo sudaryta galimybė tiesiogiai pabendrauti su ekspertais ir derybininkais, dalyvaujančiais JTBKKK sprendimų priėmimo procese bei diskutuoti apie Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą Konvencijos valstybėse narėse. To paties vizito metu Krokuvoje, esančioje netoli Katovicų, vyko tradicinis Tarpparlamentinės sąjungos kartu su Lenkijos Seimu rengiamas pasaulio valstybių parlamentų atstovų susitikimas, kuriame parlamentarams buvo pristatyti naujausi moksliniai tyrimai klimato kaitos tema, buvo pasidalinta informacija ir gerąja patirtimi apie savo šalyse priimtus teisės aktus. Susitikimo metu parlamentarai priėmė veiksmų planą dėl klimato kaitos.

Komiteto pirmininkas                                                         Kęstutis Mažeika