Lietuvos herbas
Teisės aktų registras
TAR
Teisės aktų informacinė sistema
TAIS
XII Seimas (2016–2020 m.)
Seimo nariai
Seimo Pirmininkas
Seimo valdyba
Seniūnų sueiga
Komitetai ir komisijos
Frakcijos
Laikinosios grupės
Seimo delegacijos
Tarpparlamentinių ryšių grupės
XII Seimas (2016–2020 m.)
Lietuvos Respublikos Seimo logotipas
Teisės aktų registras
TAR
Teisės aktų informacinė sistema
TAIS
Seimo nariai
Seimo Pirmininkas
Seimo valdyba
Seniūnų sueiga
Komitetai ir komisijos
Frakcijos
Laikinosios grupės
Seimo delegacijos
Tarpparlamentinių ryšių grupės
XII Seimas (2016–2020 m.)
Aplinkos apsaugos komitetas
Komiteto darbo planaiKomiteto veiklos ataskaitosRenginiaiKita veikla

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO 2019 M. PAVASARIO SESIJOS DARBO ATASKAITA

TURINYS

Bendroji informacija 1

Komiteto sudėtis 2

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Aplinkos apsaugos komitetas 2-14

Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos

Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados 14-15

Posėdžiai ir klausymai 15

Parlamentinė kontrolė 15-16

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas 17

Renginiai 17-18

Tarptautiniai ryšiai 18

BENDROJI INFORMACIJA

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.0

Seimo pavedimai komitetui

Kaip pagrindiniam komitetui

Kaip papildomam komitetui

45

38

7
1.2. Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados 18
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1. Komiteto posėdžiai 21
2.2. Klausymai -
3. Parlamentinė kontrolė
3.1. Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų 15
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1. Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų 359
4.2. Parengta atsakymų ir raštų 26
5. Renginiai
5.1. Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų -
5.2. Kiti renginiai -
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1. Surengta vizitų -
6.2. Priimta delegacijų 2

Komiteto sudėtis

2019 m. pavasario sesijos metu Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (toliau – Komitetas) dirbo tokios sudėties: Komiteto pirmininkas – Kęstutis Mažeika (iki 2019-04-14), Juozas Imbrasas (nuo 2019-05-21), Komiteto pirmininko pavaduotojas – Simonas Gentvilas, Komiteto nariai Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė (nuo 2019-07-10), Andrius Mazuronis (nuo 2019-07-10), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (iki 2019-07-09), Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komiteto biuras dirbo tokios sudėties: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, patarėja Justina Grigaravičienė (iki 2019-04-13), patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė, patarėjas Audrius Želvys (nuo 2019-05-09) ir padėjėja Vida Katinaitė.

AKTUALIAUSI DARBAI

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Komitetas kaip pagrindinis

  1. 2019 m. sausio 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1899 (projekto Nr. XIIIP-1663). Įstatymas įgalina atnaujinant daugiabučius namus valstybės paramą teikti ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos. Įstatymo pakeitimai suteikia galimybę Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, teikti valstybės paramą apmokant daugiabučio atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.

  2. 2019 m. kovo 14 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1996 (projekto Nr. XIIIP-1772).

  3. 2019 m. kovo 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1986 (projektas XIIIP-2694) kartu su jį lydinčiais Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1987 (projektas Nr. XIIIP-2695) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1988 (projektas Nr. XIIIP-2696). į laisvąsias ekonomines zonas (toliau – LEZ) sėkmingai pritraukti investuotojų, nes LEZ valdymo bendrovės susiduria su sunkumais bandydamos įtraukti naujų teritorijų ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas iš LEZ. Priimtos įstatymo nuostatos leidžia supaprastinti ir sutrumpinti žemės tvarkymo ir miškų pavertimo kitomis naudmenomis LEZ ir pramonės parkų (toliau – PP) teritorijose procedūras, kad LEZ valdymo bendrovės ir PP operatoriai galėtų lanksčiai ir greitai reaguoti į investuotojų poreikius.

  4. 2019 m. kovo 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2017 (projektas Nr. XIIIP-2370) ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 14 ir 22(1) straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2018 (projektas Nr. XIIIP-2371). Įstatymais siekiama įgyvendinti šiuos tikslus: išbraukti iš galiojančio Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą; optimizuoti energetikos sektoriaus politikos formavimo strateginių dokumentų nuostatas; išbraukti iš Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas, kurios pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą; skatinti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, vartojimą; sukurti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų sistemą; nustatyti reikalavimą, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti AIEĮ nustatytus tvarumo kriterijus; įrodyti, kad tiekiami biodegalai ar skystieji bioproduktai atitinka tvarumo kriterijus, pasinaudojant Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis; aktualizuoti degalų žymėjimo reikalavimus pagal Lietuvos standarto LST EN 16942:2017 nuostatas; atsisakyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai priskirtų perteklinių kompetencijų.

  5. 2019 m. balandžio 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9, 23, 28 ir 28(1) straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2095 (projektas Nr. XIIIP-2835) kartu su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 11, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2096 (projektas Nr. XIIIP-2836) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 30 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2097 (projektas Nr. XIIIP-2837). siekiama teisinio reguliavimo aiškumo ir įstatymų suderinamumo, atsisakant atskiro nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo valstybės saugomose teritorijose. Įstatymų tikslas – nustatyti, kad saugomose teritorijose esančių kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai būtų nustatomi saugomų teritorijų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) arba valstybinių draustinių atveju – tvarkymo planuose.

  6. 2019 m. birželio 6 d. Seime priimtas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166 (projektas Nr. XIIIP-2031) kartu su jį lydinčiais įstatymais: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 53, 247, 256, 305, 385, 589 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2167 (projektas Nr. XIIIP-2032), Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2 straipsnio pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-2168 (projektas Nr. XIIIP-2033), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2169 (projektas Nr. XIII-2034), Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2170 (projektas Nr. XIIIP-2035, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2171 (projektas NR. XIIIP-2036), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 41 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2172 (projektas Nr. XIIIP-2037), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 75 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2173 (projektas NR. XIIIP-2038), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. VIII-884 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2174 (projektas XIIIP-2039), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 13 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2175 (projektas Nr. XIIIP-2040), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 19 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2176 (projektas Nr. XIIIP-2041), Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 17 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2177 (projektas Nr. XIIIP-2042), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 2 straipsnio pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-2178 (projektas Nr. XIIIP-2043), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 2, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2179 (projektas Nr. XIIIP-2044), Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 22 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2180 (projektas Nr. XIIIP-2045), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 papildymo 21 straipsniu įstatymu Nr. XIII-2181 (projektas NR. XIIIP-2046), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 4, 17, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2182 (projektas Nr. XIIIP-2047), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 4, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2183 (projektas Nr. XIIIP-2048), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 papildymo 151 straipsniu ir 1, 2, 3, 8, 15, 16, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 37, 41, 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2184 (projektas NR. XIIIP-2049), Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 1, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2185 (projektas Nr. XIIIP-2050), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 201, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2186 (projektas Nr. XIIIP-2051), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. XII-2573 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2187 (projektas Nr. XIIIP-2052), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I -1120 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2188 (projektas Nr. XIIIP-2053), Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 24 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2189 (projektas Nr. XIIIP-2054), Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2190 (projektas Nr. XIIIP-2055), Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2191 (projektas Nr. XIIIP-2056), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2192 (projektas Nr. XIIIP-2057), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 21 ir 34 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-2193 (projektas Nr. XIIIP-2058), Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 10 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2194 (projektas Nr. XIIIP-2060), Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2195 (projektas Nr. XIIIP-2061), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 24 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2196 (projektas Nr. XIIIP-2839), Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2197 ( projektas Nr. XIIIP-2840) ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 8, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2198 (projektas Nr. XIIIP-2841).

  7. 2019 m. birželio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13, 14, 20 ir 20(1) straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2200 (projektas Nr. XIIIP-2984) ir Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2201 (projektas Nr. XIIIP-2985). Priimtų įstatymų tikslai: sudaryti sąlygas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams gaminti ir vartoti elektros energiją geografiškai skirtingose vietose; nustatyti, kad gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektros energijos gamybos įrenginiai gali būti plėtojami ir įrengiami Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka trečiųjų asmenų, gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją; sudaryti prielaidas spartesnei gaminančių vartotojų plėtrai, nustatant tinklų operatorių sąnaudų, susijusių su asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, diferencijavimą; sudaryti sąlygas, leidžiančias asmenims gaminti elektros energiją ne tik bendroms daugiabučio, bet ir butų reikmėms; apsaugoti gaminančių vartotojų teisėtus lūkesčius dėl į elektrines atliktų investicijų atsipirkimo, nustatant, iki kada galios gaminančių vartotojų elektros energijos kaupimo laikotarpis; leisti asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršytų vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nebūtų didesnė kaip 500 kW; padidinti gaminančių vartotojų leidžiamų įrengti elektrinių suminę galią nuo 100 MW iki 200 MW, paskirstant 100 MW buitiniams vartotojams ir 100 MW kitiems asmenims; supaprastinti mažos iki 30 kW galios elektrinių įrengimo procedūras.

  8. 2019 m. liepos 9 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 4(1) straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2296 (projektas Nr. XIIIP-2599).

    Įstatymu siekiama neleisti miško žemės sklypų savininkams, piktnaudžiauti savo, kaip pardavėjų padėtimi ir sudaryti galimybę, pirmumo teise, miško žemės sklypą įsigyti asmenims, kurie pageidauja įsigyti ne tik visą parduodamos miško žemės ,,paketą‘‘, o tik besiribojančią valdą. Įstatymo tikslas: suvienodinti miško žemės įsigijimo sąlygas.

2019 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidentui grąžinus šį įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti buvo priimtas Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 4(1) straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2410 su visomis Respublikos Prezidento pataisomis.

  1. 2019 m. liepos 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 4, 5 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo 1 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII- 2315 (projektas Nr. XIIIP-3117 ES). Priimto įstatymo tikslas - išvengti su jūrų vandenimis susijusių ekosistemų elementų, antropogeninių pavojų ir žmogaus veiklos rūšių orientacinių sąrašų, apibrėžiančių jūrų ekosistemų struktūrą, funkcijas ir procesus bei antropogeninius pavojus, naudojimo būdus ir žmogaus veiklos rūšis, susijusias su jūros aplinka ir darančias jai poveikį, ir jūrų aplinkos būklės stebėsenos reikalavimų reglamentavimo pasikartojimo.

  2. 2019 m. liepos 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2314 (projektas Nr. XIIIP-3338). Įstatymo tikslas - tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su nustatytų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo reikalavimų laikymosi užtikrinimu ir skęstančiųjų gelbėjimo darbų organizavimu. Taip pat siekiama suvienodinti savivaldybių tarybų tvirtinamų Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių rengimo praktiką, nustatant aiškią institucijų kompetenciją, susijusią su skęstančiųjų gelbėjimo darbų organizavimu paplūdimyje ir ne paplūdimio teritorijoje, taip pat pateikta sąvokos „Paplūdimys“ apibrėžtis, kurios atsisakyta priėmus Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymą.

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė Komitetas kaip papildomas

  1. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2164 (projektas Nr. XIIIP-2002), nauja įstatymo redakcija. Įstatymas parengtas siekiant įgyvendinti 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/853, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, (toliau – Direktyva) nuostatas.

  2. Įstatymas „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 metų Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimų ratifikavimo“Nr. XIII-2260 (projektas NR. XIIIP-3399). Įstatymas priimtas siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti 2012 m. gegužės 4 d. 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos vykdomosios institucijos 30–osios sesijos metu priimtus 1999 m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimus.

  3. Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3701 straipsniu, Kodekso 3701, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2390 (projektas NR. XIIIP-3477). Priimtu teisės aktu nustatytos sankcijos, skiriamos už Reglamento (ES) 2018/858, Reglamento (ES) 2016/1628 ir Reglamento (ES) Nr. 168/2013 nuostatų pažeidimus, ir numatyta institucija, atliekanti tokių pažeidimų tyrimą - Lietuvos transporto saugos administracija.

Taip pat Komitetas kaip pagrindinis svarstė ir pateikė išvadas, siūlydamas atmesti arba grąžinti iniciatoriams tobulinti šiuos įstatymų projektus:

  1. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1103;

  2. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1707;

  3. Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2180;

  4. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2265 (Seimas atmetė 2019-06-25);

  5. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2288 (Komitetas siūlė atmesti, o Seimas svarstydamas paskyrė kitą komitetą pagrindiniu ir 2019-07-23 priėmė. Lietuvos Respublikos Prezidentas šį įstatymą vetavo.);

  6. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2640 (Komitetas siūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti, bet Seimas paskyrė kitą komitetą pagrindiniu svarstyti šį projektą);

  7. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3062.

Svarstyta aktualių ir labai aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir Seimo Europos reikalų komiteto pavedimu pateiktos išvados

Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas svarstė 18 pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę Teisėkūros ir darbo programą ir pateikė išvadas ir nuomonę šiais klausimais:

  1. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos vadovų tarybai, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Subsidiarumo ir proporcingumo principų vaidmens stiprinimas formuojant ES politiką“ Nr. COM/2018/703 (ES-18-215);

  2. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES miškų strategijos „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ įgyvendinimo pažanga Nr. COM/2018/811 (ES-18-230);

  3. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai Europos anglies dioksido rinkos veikimo ataskaita Nr. COM/2018/842 (ES-19-11);

  4. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos vadovų tarybai, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, ir Europos investicijų bankui Švari mūsų visų planeta Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija Nr. COM/2018/773 (ES-16-6);

  5. Diskusijoms skirtas dokumentas Darni Europa – iki 2030 m. Nr. COM/2019/38 (ES-19-29);

  6. Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento kuriuo, deramai atsižvelgiant į pasaulinę laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/757 Nr. COM/2019/38 (ES-19-28);

  7. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas Nr. COM/2018/673 (ES-18-202);

  8. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES atliekų srities teisės aktų, įskaitant ankstyvojo perspėjimo ataskaitą, skirtą valstybėms narėms, kurioms kyla rizika nepasiekti su komunalinių atliekų parengimu pakartotinai naudoti ir perdirbti susijusio 2020 m. tikslo, įgyvendinimo Nr. COM/2018/656 (ES-18-210);

  9. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos vadovų tarybai, Tarybai, Europos centriniam bankui ir Eurogrupei 2019 m. Europos semestras. Struktūrinių reformų pažangos vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų nuodugnių apžvalgų rezultatai Nr. COM/2019/150 (ES-19-35);

  10. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas Nr. COM/2019/190 (ES-19-31);

  11. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Europos Sąjungos strateginis požiūris į vaistus aplinkoje Nr. COM/2019/128 (ES-19-33);

  12. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Europa saugo savo piliečius ir gerina jų gyvenimo kokybę Nr. COM/2019/149 (ES-19-46);

  13. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui Ketvirtoji energetikos sąjungos būklės ataskaita Nr. COM/2019/175 (ES-19-49);

  14. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos vadovų tarybai ir Tarybai Veiksmingesnis ir demokratiškesnis ES energetikos ir klimato politikos sprendimų priėmimas Nr. COM/2019/177 (ES-19-44);

  15. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos pažangos ataskaita Nr. COM/2019/225 (ES-19-43);

  16. Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos Nr. COM/2019/208 (ES-19-53);

  17. TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos

  18. KOMISIJOS REKOMENDACIJA dėl 2021–2030 m. laikotarpio Lietuvos integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto Nr. C(2019) 4415.

    Posėdžiai ir klausymai

    Pavasario sesijos metu Komitete surengtas 21 posėdis.

    Posėdžiuose apsvarstyti 195 klausimai.

    2019 m. liepos 3 d. Komitetas buvo išvykęs į išvažiuojamąjį posėdį į Trakus, kur sprendė klausimus dėl teritorijų planavimo dokumentų Trakų miesto teritorijoje, dėl Trakų istorinio nacionalinio parko teisinio statuso ir dėl statybų žemės ūkio paskirties žemėje reglamentavimo.

    Parlamentinė kontrolė

    Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu, 56 ir 65 straipsniais, vykdė aplinkos apsaugos sistemos institucijų ir kitų su Komiteto kuruojamomis sritimis susijusių klausimų parlamentinę kontrolę, teikė pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo.

    Ataskaitiniu laikotarpiu Komitetas apsvarstė 10 parlamentinės kontrolės klausimų. Paminėtini šie svarbiausi Komiteto sprendimai, priimti dėl parlamentinės kontrolės klausimų:

2019 m. vasario 13 d. svarstytas klausimas dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo 2018 m. ataskaitos ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatos projektų. Komitete pritarta Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo 2018 m. ataskaitos ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatos projektams.

2019 m. kovo 13 d. vertinta rengiamų Miškų įstatymo projektų ir Kirtimo taisyklių pakeitimai ir jų įgyvendinimo pasekmės.

Nutarta:

1. Prašyti Aplinkos ministerijos:

1) atlikti ir pateikti komitetui vertinimą dėl Seimo nario L. Balsio registruoto Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2458 galimo poveikio ekonominiu, socialiniu bei ekologiniu aspektais;

2) atlikti ir pateikti komitetui vertinimą dėl suderinto ir teikiamo Seimui Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (kurį rengia Aplinkos ministerija) galimo poveikio ekonominiu, socialiniu bei ekologiniu aspektais;

3) pateikti komitetui informaciją dėl galimybės gauti lėšas iš Europos Komisijos kompensacijoms miško valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje (tiek privačioje tiek ir valstybinėje) nustatytiems veiklos apribojimams išmokėjimo:

- kam konkrečiai ir kokią finansinių poreikių sąmatą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ Prioritetinių veiksmų 2021-2027 m. programos įgyvendinimui Aplinkos ministerija teikia Europos Komisijai (tame tarpe, apsaugos sutartims su miško savininkais ir valdytojais, inventorizuotų EB svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugos auditui bei būklės stebėjimui, jų ribų nustatymui natūroje ir kt.);

- kiek aplinkosauginių projektų ir kokiomis sumomis yra finansuojami ir numatomi finansuoti iš ES ir Lietuvos valstybės lėšų;

4) pateikti informaciją ar Buveinių direktyvos, dėl kurių keičiamas Miškų įstatymas ir kurios priimtos natūralioms buveinėms ir laukinei faunai ir florai išsaugoti ir jų būklei gerinti (1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013)) ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB nuostatų įgyvendinimas reikalauja uždrausti plynuosius miškų kirtimus. Kokie dar plačiai praktikoje taikomi būdai buveinių apsaugai numatomi šiose direktyvose?;

5) pateikti komitetui ūkinį-teisinį valstybinio miškų valdytojo veiklos vertinimą, kaip abiejų aukščiau išvardintų teisės aktų projektų realizavimas paveiktų VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ būsimus atskaitymus į biudžetą, darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį, miškotvarkos planavimo ciklą, ilgalaikių įsipareigojimų tiekiant medieną ir gamtotvarkos priemonių vykdymą, investicijas į miškus, miškų atkūrimą ir įveisimą, miškų ugdymą, miško kelių tinklo ir priešgaisrinę miško priežiūrą;

6) atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija rengė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą Nr. XIIIP- 2031, kuriame nustatomi ribojimai miškų ūkinei veiklai, kurie iš esmės skiriasi nuo ministerijos rengiamo Miškų įstatymo projekto ir jame siūlomų ūkinės veiklos ribojimų miškuose, prašome ministerijos išreikšti vieningą nuomonę dėl to, kuriame įstatyme turėtų būti reglamentuoti ūkinės veiklos ribojimai ir kompensacinis mechanizmas už veiklos ribojimus miškuose.

2. Prašyti Miškų instituto:

1) pateikti įvertinimą dėl EB svarbos natūralių miško buveinių 2011-2014 m. atlikto inventorizavimo Lietuvoje patikimumo (kiek yra žinomų nustatytų neatitikimų ir kokios to galimos priežastys);

2) dėl buveinių atrankai naudojamų kriterijų tinkamumo bei atitikimo Europos Sąjungos buveinių interpretacijos vadovui [angl.k.: Interpretation Manual of European Union Habitats ], realizuojančiam ES Buveinių direktyvos (92/43/EEB) ir ES paukščių direktyvos (2009/147/EB) nuostatas;

3) ką konkrečiai reikėtų padaryti išryškėjusių neatitikimų ištaisymui.

3. Prašyti Aplinkos ministerijos ir Registrų centro:

1) Registrų centrui atlikti vertinimą ir pateikti komitetui išvadą, ar Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių erdviniai duomenys, pateikiami naršyklėje geoportal.lt/map ir projekto “EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas” metu parengta kartografinė medžiaga yra pakankami registruojant naujai išskirtas saugomas teritorijas, nustatant ūkinės veiklos ribojimus nurodytose žemės ir miško valdose;

2) Aplinkos ministerijai pateikti reikalingą informaciją Registrų centrui šio pavedimo vykdymui.

2019 m. birželio 26 d. Komitete svarstyta Valstybinio audito ataskaita „Pavojingų atliekų tvarkymas“.

Nutarta prašyti Valstybinio audito pateikti rugsėjo mėnesį Aplinkos apsaugos komitetui pažymą kaip vykdomos rekomendacijos ir po to dar kartą organizuoti Aplinkos apsaugos komitete klausymus šiuo klausimu.

2019 m. liepos 10 d. buvo priimtas nutarimas dėl 2019-07-03 Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų bendro išvažiuojamojo posėdžio.

Nutarta:

1. Sudaryti iš Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų narių, Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Nacionalinės žemės tarnybos, Trakų rajono savivaldybės, Trakų istorinio nacionalinio parko atstovų darbo grupę spręsti šiuos aktualius klausimus:

Inicijuoti naujo Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo plano rengimą.

Kurortinio miesto statuso suteikimo galimybės.

Miestų teritorijose esančių ežerų, jų salų ir kitų paviršinių vandens telkinių perdavimas savivaldybėms.

Ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemėje teisinis reglamentavimas.

2. Darbo grupė savo išvadas pateikia iki š. m. rugsėjo 1 d. ir toliau vykdo išvadų įgyvendinimo kontrolę.

Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas

Komitetas per ataskaitinį laikotarpį gavo 359 laiškus, raštus ir kitus dokumentus susijusiais su Komiteto veikla klausimais.

Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas išsiuntė 26 raštus ir atsakymus į paklausimus.

Daliai korespondentų atsakyta žodžiu, elektroniniu paštu arba jie buvo pakviesti į Komitetą.

Tarptautiniai ryšiai

2019 m. vasario 25 d. Aplinkos apsaugos komitetas priėmė Kambodžos Aplinkos ministerijos delegaciją. Komiteto narė Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė pristatė svečiams pagrindines Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkos politikos kryptis ir principus, svarbiausius iššūkius ir Lietuvos sėkmės pavyzdžius (pvz. plastiko atliekų surinkimas per taromatus). Kambodžos aplinkosaugos pareigūnai domėjosi atsinaujinančios energetikos klausimais bei poveikio aplinkai vertinimo sistemos teisiniu reglamentavimu.

2019 m. gegužės 15 d. Aplinkos apsaugos komitetas priėmė Armėnijos parlamentarų delegaciją. Susitikimo metu komiteto nariai atsakė į Armėnijos parlamentarų klausimus, susijusius su Komiteto veikla. Ypač Armėnijos parlamentarus domino aplinkos apsauga, atsinaujinanti energetika, atliekų tvarkymas.

Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas


    © Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, biudžetinė įstaiga