Biudžeto ir finansų komiteto 2017 m. rudens sesijos darbo ataskaita
PATVIRTINTA
Biudžeto ir finansų komiteto
2018 m. kovo 14 d.
Protokoliniu nutarimu
(protokolo Nr. 109-P-4)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETO
2016-2020 M. SEIMO KADENCIJOS III (RUDENS) SESIJOS DARBO ATASKAITA
(2018 m. rugsėjo 10 d. – sausio 13 d.)
Bendra informacija
| Seimo narių komitete skaičius | 12 | ||
| Biuro darbuotojų (etatų) skaičius * | 7(8) | ||
| 1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas | |||
| 1.1 | Seimo pavedimai komitetui viso | 70 | |
| iš jų: kaip pagrindiniam komitetui | 53 | ||
| kaip papildomam komitetui | 17 | ||
| 1.2 | Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus, pateikta išvadų dėl subsidiarumo ir proporcingumo | ||
| 1.3 | Kitų komitetų, išskyrus ERK, prašymu ir/ar komiteto iniciatyva pateiktos išvados | ||
| 1.4 | Komiteto sprendimu ir/ar Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės teisės aktų projektams rengti | - | |
| 2. Posėdžiai ir klausymai | |||
| 2.1 | Komiteto posėdžiai, viso | 17 | |
| iš jų: išvažiuojamieji | 1 | ||
| bendri su kitais komitetais | - | ||
| 2.2 | Klausymai | - | |
| 3. Parlamentinė kontrolė | |||
| 3.1 | Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų | 7 | |
| 4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas | |||
| 4.1 | Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų Parengta atsakymų ir raštų | 256 102 | |
| 5. Renginiai | |||
| 5.1 | Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų, parodų ir kitų renginių | 1 | |
| 6. Tarptautiniai ryšiai | |||
| 6.1 | Surengta vizitų | - | |
| 6.2 | Priimta delegacijų | 2 | |
AKTUALIAUSI KOMITETO DARBAI
Svarbiausi Seimo priimti įstatymai, kuriuos svarstė
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK)
Vienas iš svarbiausių Seimo III (rudens) sesijoje priimtų įstatymų – Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas XII - 868.
Įstatymu formuojami 2018 m. valdžios sektoriaus finansų rodikliai atitinka nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles.
Pirmą kartą biudžetų visuma (valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas) formuojamas 2018 m. valdžios sektoriaus 0,6 proc. BVP perteklius leis išlaikyti sveiką šalies ekonomikos augimą ir išvengti ekonomikos perkaitimo.
Biudžeto rodiklių įstatymas parengtas remiantis ekonominės raidos scenarijumi, kad 2018 m. BVP augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., darbo užmokesčio fondas augs 5,8 proc.
Patvirtinta, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos 2018 metais sudarys 10 911,4 mln. eurų, asignavimai – 11 400,5 mln. eurų.
2018 m. valstybės biudžeto pajamos sudarys 9 071,1 mln. eurų, iš jų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos – 2 303,9 mln. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti – 9 560,3 mln. eurų.. Biudžeto deficitas sudarys 489,2 mln. eurų, arba 1,1 proc. planuojamo 2018 m. BVP.
Daugiausia pajamų į valstybės biudžetą bus gauta iš pridėtinės vertės mokesčio – 3 539,8 mln. eurų, akcizų 1 452,2 mln. eurų. Pelno mokesčio numatyta gauti 698,4 mln. eurų.
Asignavimai, palyginti su 2017 m., kitąmet labiausiai augs socialinei apsaugai, gynybai, sveikatos apsaugai, savivaldybėms. Tai leis mažinti skurdą šalyje, padės užtikrinti oresnį senjorų gyvenimą. Biudžete taip pat numatyti didesni atlyginimai medikams, mokytojams, mokslininkams, ugniagesiams ir kitų sektorių darbuotojams. Be to, kartu šalies žmonės gyvens saugiau – pirmą kartą istorijoje Lietuva įvykdys įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirs 2 proc. BVP.
Seimo III (rudens) sesijos metu buvo priimta eilė įstatymų, susijusių su mokesčių pakeitimais.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai
Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) pakeltas nuo 310 iki 380 Eur. NPD riboto darbingumo asmenims pakeltas atitinkamai nuo 320 iki 390 Eur ir nuo 380 iki 450 Eur.
Įvedus vadinamuosius vaiko pinigus, panaikintas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD), siekiantis 200 Eur už kiekvieną vaiką.
GPM įstatymo pakeitimu nustatyta, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausys nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies: įtvirtinta 20.000 Eur riba, nuo kurios individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms bus taikomas 5% gyventojų pajamų mokesčio tarifas, ir 35.000 Eur riba, nuo kurios tokios pajamos bus apmokestinamos 15% pajamų mokesčio tarifu.
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos
Neribotam laikui pratęstas 9% lengvatinio PVM tarifo taikymas centralizuotai tiekiamam šildymui.
Terminuotai – iki 2022 m. gruodžio 31 d. – pratęsiamas 9% PVM tarifo taikymas turistinėms apgyvendinimo paslaugoms.
Išlaikytos ir visos kitos PVM lengvatos – keleivių vežimui, spaudai, receptiniams kompensuojamiesiems vaistams. Be to, įvestas lengvatinis 5% PVM tarifas ir visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams.
Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio progresyvumas
Įvestas NT mokesčio progresyvumas. Gyventojų nekomercinis NT, vertas iki 220.000 Eur, apmokestinamas nebus. 0,5% tarifas taikomas 220.000–300.000 Eur vertės NT, 1% – 300.000–500.000 Eur, 2% – daugiau nei 0,5 mln. Eur. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 m. ar neįgalius vaikus iki 18 m. ar vyresnius, kuriems reikia specialios nuolatinės slaugos, taikomi 30% didesni intervalai.
Akcizai
Nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. gazoliams taikomas akcizas didėja nuo 330,17 iki 347 Eur už 1.000 litrų. Tuo metu žemės ūkio veiklai naudojamo vadinamojo žymėto gazolio akcizas padidinamas 2,7 karto – iki 56 Eur už 1.000 litrų.
Nuo 2018 m. kovo 1 d. cigarečių minimalus akcizas didėtų 5,4%, iki 59 Eur, o kombinuotas akcizo tarifas turėtų būti ne mažesnis kaip 96 Eur už 1.000 cigarečių – šiuo metu šis rodiklis siekia 90 Eur. Akcizas už cigarus ir cigariles didėtų nuo 33 Eur už kg iki 37 Eur, arba 12,1%.
Pelno mokesčio pakeitimai
Į technologinį atsinaujinimą investuojantis verslas apmokestinamąjį pelną galės susimažinti 100%. Iki šiol tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus – iki 50%.
Iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas apmokestinamas taikant 5% pelno mokesčio tarifą vietoj taikyto standartinio 15% tarifo.
Be to, visos pradedančiosios smulkiosios įmonės vieniems metams bus atleistos nuo pelno mokesčio.
Kelių fondas
Nuo 2018 m. kelių tiesimui, remontui ir priežiūrai bus skirta „48% akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintąsias dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai“.
2017 m. į Kelių fondą pateko 65% akcizų, surinktų iš degalų. Nors nuo 2018 m. procentinė dalis smarkiai sumažėja, išplečiamos kuro rūšys, nuo kurių gauti akcizai pervedami į Kelių fondo biudžetą, be to, nominaliai didinami patys akcizai. Todėl teigiama, kad Kelių fondas 2018 m. bus apie 11 mln. eurų didesnis nei 2017 m.
Savivaldybių finansavimas
Priimti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimai, numatantys kitokią GPM procentinės dalies skyrimo savivaldybėms tvarką. Metodika bus gerokai lankstesnė ir net iki dešimtadalio padidins prastesnę finansinę padėtį turinčių savivaldybių pajamas. Pagal priimtąjį projektą GPM dalis skiriama į pastoviąją ir kintamąją. Dėl naujos, lankstesnės, GPM procentinės dalies skyrimo tvarkos jau 2018 m. padidės beveik penkių dešimčių vadinamųjų kaimiškųjų savivaldybių pajamos. Kartu pakoreguotas įstatymas, numatantis savivaldybių ir biudžetinių įstaigų galimybes skolintis. Pvz., numatyta, kad savivaldybėms bus leidžiama prisiimti įsipareigojimus pagal finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Tai išplės savivaldybių skolinimosi teises.
Piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos galės būti naudojamos tik socialinės apsaugos sritims finansuoti. Nustatyta, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų gaunamas pajamas nebus įskaitoma naujoji išmoka vaikui, mokama pagal Išmokų vaikams įstatymą. O nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą – dėl piniginės socialinės paramos galės kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.
Priimtame Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatyme XII-771 įtvirtintas žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarkos teisinis pagrindas nustatyti reikalavimus Lietuvos Respublikoje žaidimo automatus eksploatuojantiems subjektams, specialiuosius žaidimo automatų reikalavimus. Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos perduotos funkcijos, susijusios su žaidimo automatų atitikties Azartinių lošimų įstatyme nustatytiems reikalavimams tikrinimu, vertinimu, ar žaidimo automatas savo išore arba funkcijomis neimituoja lošimo įrenginio, o instaliuotomis programomis arba žaidimais neimituoja azartinių lošimų, žaidimo automatų tikrinimu jų eksploatavimo metu, žaidimo automatų pasų ir specialiųjų šių automatų ženklų išdavimu ir jų įrašymu į žaidimo automatų sąrašą. Tokiu būdu buvo užtikrinta šiuo metu nereglamentuota žaidimo automatų priežiūra bei žaidimų žaidimo automatais organizavimo kontrolė.
Planuoti, tačiau Seimo rudens sesijoje nepriimti teisės aktai
Seimo 2016 – 2020 m. kadencijos III (rudens) sesijoje nebuvo priimti įstatymų projektai, kuriuos planuojama priimti Seimo IV (pavasario) sesijoje:
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo (projektas XIIIP-1504) pataisomis siekiama užtikrinti aukšto lygio mokėjimo paslaugų vartotojų teisių ir interesų apsaugą naudojantis mokėjimo paslaugomis bei skatinama mokėjimo paslaugų teikėjų konkurencija bei inovacijos mokėjimų srityje. Mokėjimo paslaugų sąrašas papildomas naujomis mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugomis bei nustatomos šių paslaugų teikimo taisyklės, siekiant užtikrinti jų prieinamumą ir saugumą, įtvirtinamos nuostatos, kuriomis siekiama padidinti mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 10, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymu (projektas XIIP-4669) siekiama paskirti instituciją, atsakingą už žaidimo automatų atitikties nustatytiems specialiesiems techniniams reikalavimams tikrinimą, žaidimo automatų pasų ir specialiųjų ženklų išdavimą. Taip pat siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarkos pažeidimus.
Draudimo įstatymo Nr. XI-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 901, 902, 903, 904, 931, 1151, 1581, 1582, 1583, 1584, 1585, 1586, 1861, 2011 straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (projektas XIIIP-1513) tikslas pagerinti draudimo paslaugų klientų (draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų) interesų apsaugą. Siekiant paskatinti konkurenciją finansų sektoriuje, siūloma panaikinti draudimo brokerių įmonių veiklos apribojimą teikti kitas finansines paslaugas, nustatyti aiškesnio ir atsakingesnio investavimo krypčių valdymo reikalavimus, taip pat nustatyti draudikų įsigijimo ir kitų sąnaudų, susijusių su draudimo sutarčių platinimu, patiriamų dėl gyvybės draudimo sutarties, susijusios su kapitalo kaupimu, sudarymo, išskaičiavimo iš draudėjų įmokų reikalavimus ir draudikų išskaičiavimų, atliekamų apskaičiuojant išperkamąją sumą, ribas.
Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų svarstymas
Rudens sesijoje svarstant dokumentą „Baltoji knyga dėl Europos ateities. Kokia ES 27 bus 2025 m.? Apmąstymai ir scenarijai“ ir atsižvelgiant į dokumento aktualumą, buvo pasiūlyta Europos reikalų komitetui inicijuoti platesnę diskusiją Seimo plenariniame posėdyje apie Baltojoje knygoje dėl Europos ateities pasiūlytų scenarijų įgyvendinimo galimo poveikio Lietuvos interesams. Šiam pasiūlymui buvo vienbalsiai pritarta ir Biudžeto ir finansų, ir Europos reikalų komitetuose.
Taip pat buvo svarstyti ir pateiktos išvados dėl tokių labai aktualių dokumentų, kaip Komisijos Komunikatas - Bendras 2018 m. biudžeto planų projektų vertinimas COM/2017/800; Rekomendacija Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos COM/2017/770; Pasiūlymas EP ir Tarybos Reglamentas kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/825 siekiant padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą ir pritaikyti jo bendrąjį tikslą COM/2017/825; Pasiūlymas Tarybos Reglamentas dėl Europos valiutos fondo įsteigimo COM/2017/827 bei dar 32 ES Komisijos pateiktų dokumentų ir dėl kai kurių dokumentų atitikties subsidiarumo principui.
Posėdžiai
Per ataskaitinį laikotarpį Komitetas organizavo 17 posėdžius. Vienas posėdis buvo išvažiuojamasis – vyko Lietuvos banke, tema „Lietuvos Banko ekonominių prognozių pristatymas“.
Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
Seimo III (rudens) sesijos metu Biudžeto ir finansų komitetas gavo 256 pareiškimus, raštus ir kitus dokumentus, išsiuntė – 102 raštus.
Parlamentinė kontrolė
Komiteto posėdžiuose svarstyti parlamentinės kontrolės klausimai:
Valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-60-2-17 „Programinio biudžeto sistema: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“ bei ataskaita Nr. VA-P-60-9-16 „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“.
Kreipimosi dėl Nordea Bank AB Vilniaus skyriaus išduotų būsto paskolų Šveicarijos frankais svarstymas.
Dėl kredito unijų reformos eigos (dėl standartizuoto kredito unijų turto vertinimo rezultatų). Kreipimasis į Europos centrinį banką (toliau – ECB) dėl nuomonės dėl Kredito unijų ir Centrinių kredito unijų įstatymų pakeitimų, susijusių su vienos CKU įtvirtinimu.
Dėl centrinių kredito unijų licencijavimo eigos. Kreipimasis į ECB dėl galimų Jungtinės centrinės kredito unijos licencijavimo proceso pažeidimų.
2017 m. II ketv. valstybės biudžeto pajamų plano vykdymas ir savivaldybių biudžetų prognozuotų pajamų surinkimas. PVM mokesčio administravimas
Lietuvos banko 2016 m. ataskaita.
Dėl planuojamos mokesčių sistemos pertvarkos.
2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijaus ir Valstybės kontrolės išvados dėl jo pristatymas.
Komiteto renginiai
2017 m. lapkričio mėn. Komitetas organizavo Konferenciją tema: „Diskusija apie ES ateitį: finansai, ekonominė ir pinigų sąjunga bei socialinis aspektas“.
Komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas