PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

Kaimo reikalų komiteto

2017 m. rugsėjo 13 d.

sprendimu Nr.110-P -30

I. BENDROJI INFORMACIJA

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	29 10 19
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą	-
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados	-
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	2
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji bendri posėdžiai su kitais komitetais	29 4 0
2.2.	Klausymai	2
3. Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų		6
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	335
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	174
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	4
5.2.	Kiti renginiai	-
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	1
6.2.	Priimta delegacijų	1

II. AKTUALIAUSI DARBAI

priimti svarbiausi teisės aktai

Priimta LR Seimo rezoliucija “Dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m”, kurioje konstatuojama, kad neiškreipiantis konkurencijos ir Lietuvos ūkininkų bei kaimo gyventojų nediskriminuojantis tiesioginių išmokų dydis turėtų išlikti vienu iš Lietuvos derybinių prioritetų dėl būsimo 2021–2027 m. finansinio laikotarpio. Pabrėžiama būtinybė užtikrinti tinkamą BŽŪP finansavimą po 2020 m., atsižvelgiant į ateities iššūkius ir žemės ūkiui bei kaimo vietovėms keliamus tikslus. Pasisakoma už dabar egzistuojančių dviejų BŽŪP ramsčių išlaikymą. Siūloma stiprinti rizikų valdymo instrumentus ir tobulinti rinkos reguliavimo priemones. Formuojant ateities BŽŪP modelį tarp svarbiausių aspektų turėtų būti ūkininkų derybinių galių stiprinimas, siekiant geresnio maisto tiekimo grandinės funkcionavimo ir atkreipiamas dėmesys į būtinybę supaprastinti BŽŪP ir užtikrinti jos įgyvendinimo lankstumą ES valstybėse narėse.

Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo neigiamo augalų apsaugos produktų poveikio, priimtu Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 pakeitimo įstatymu siekiama tausaus pesticidų naudojimo, tikslinamos pareigos augalų apsaugos produktų profesionaliesiems ir augalų apsaugos produktų neprofesionaliesiems naudotojams, sumažinama administracinė našta ūkio veiklos subjektams, siekiantiems prekiauti augalų apsaugos produktais. Šiuo įstatymu nustatomi Gerosios augalų apsaugos produktų veiksmingumo bandymų praktikos sertifikatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimai.

Naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymu perkeliami 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES, keičiančios direktyvą 2011/92/ES dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV), reikalavimai ir ištaisomi įstatymo praktinio taikymo metu išryškėję trūkumai. PAV įstatymo 2 priedo 1.1 punkte žemės ūkio veiklai (gyvūnų ar paukščių auginimui) nustatytas vietų skaičius (o ne nurodant sąlyginį gyvulių skaičių) gyvūnų ar paukščių laikymui pagal atskiras jų rūšis, kuomet taikoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Įstatyme nustatytas optimalus atrankos išvados ir sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo galiojimo terminas. Be to, yra numatyta, kad galiojančios atrankos išvados ir sprendimai vieną kartą gali būti pratęsti taikant aiškius pratęsimo kriterijus ir nesudėtingą laike neužtrunkančią procedūrą.

Pagal kartu su PAV įstatymo projektu priimtą Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą, atrankos išvados ar sprendimo galiojimo terminas yra svarbus išduodant pirmą leidimą visoje veiklai įgyvendinti reikalingų leidimų grandinėje, t. y. jeigu projektui įgyvendinti reikia statybą leidžiančio ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK leidimo), atrankos išvados ar sprendimo galiojamas būtų aktualus gaunant statybą leidžiantį dokumentą.

Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 6, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymu siekiama, kad Ūkininkų ūkių registre būtų aktuali informacija ir jame registruojami tik faktiškai veikiantys ūkiai, žemės ūkio statistikoje neturi atsirasti neaktyvių ūkių duomenų. Atsiradus tokių neatitikimų, iš Ūkininkų ūkių registro bus išbraukti ūkinės veiklos nevykdantys ūkiai.

ES teisės aktų ir integracinių įstatymų projektų svarstymas

Apsvarstytas Europos Tarybos ir Parlamento pasiūlymas, kuriuo nustatomas 2017 kalendoriniais metais taikytinas tiesioginių išmokų koregavimo koeficientas, numatytas Reglamente (ES) Nr. 1306/2013, COM(2017) 150 ir nustatyta, kad nėra galimo prieštaravimo subsidiarumo principui, nes 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos[1] 26 straipsnyje nustatytas finansinės drausmės mechanizmas sumažinant tiesiogines išmokas. Tokiu būdu sudaromas žemės ūkio sektoriaus krizių valdymo rezervas, kuriuo siekiama remti žemės ūkio sektorių kilus didelėms krizėms.

Parlamentinė kontrolė

2017 m. birželio 28 d. Komitetas Varėnos rajone apsvarstė paukštininkystės plėtros Lietuvoje perspektyvas, taip pat susitiko su Krivilių kaimo bendruomene. Lietuva turi geras paukštininkystės tradicijas, užsiaugina pakankamai pašarų, todėl turi gerą potencialą paukštienos gamybos didinimui, tačiau būtina sudaryti palankesnes sąlygas naujų nedidelių paukštynų statybai. Lankantis Krivilių bendruomenėje buvo susipažinta su neseniai įrengtu socialinių paslaugų centru, aptartos bendruomenės ir vietos verslo atstovų bendradarbiavimo aktualijos.

Komitete išnagrinėta nauja Kaimo plėtros priemonė, skirta Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimui. Komitetas išreiškė pritarimą skatinti priemonės tikslus, pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų bendradarbiavimą ir įsiliejimą į rinkas, sudarant sąlygas palankiau parduoti savo pagamintus produktus ir gauti didesnes pajamas. Atkreiptas dėmesys į paramos administravimo silpnąsias vietas, bei pateikta galima tobulinimo kryptis. Pateikti pasiūlymai tobulinant administravimo taisykles. Pvz., numatyti paramos paraiškų atrankos (pirmumo) kriterijų (20 balų), kai pareiškėjas (ar bent vienas iš pareiškėjo dalyvių) yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, pripažintas pagal naujus reikalavimus (įsigaliojusius po 2016 m. lapkričio 1 d.); taip pat nustatyti reikalavimą verslo planui, kad numatomos išlaidos susijusios su žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu bei realizavimu („kietosios“ išlaidos) sudarytų ne mažiau kaip 80 procentų.

Komitetas išklausė informaciją dėl 2016 m. gruodžio 21 d. KRK sprendimo „Dėl valstybinės žemės valdymo gerinimo“ Nr. 110-S-15 įgyvendinimo. Komitetas dar kartą konstatavo, kad būtina kuo greičiau užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą ir sustabdyti išvadų dėl valstybės išperkamos žemės išsikėlimo į kitą vietovę judėjimą bei paragino Žemės ūkio ministeriją imtis ryžtingų veiksmų šiuo klausimu.

Komitetas keletą kartų svarstė klausimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pertvarkos ir pateikė Žemės ūkio ministerijai pasiūlymų, kaip šį procesą padaryti skaidresnį ir kokių rezultatų turėtų būti pasiekta, įvykdžius šią reformą.

2017 m. gegužės 24 d. posėdyje Komitetas sudarė darbo grupę Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Nr. XIIP-1902(3)ES ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. XII-1314 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1862(2) tobulinimui. Ji įvertins ES valstybių žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinį reglamentavimą, pasiūlys ES teisę atitinkančius ribojimus, apsaugančius nuo spekuliacijos žemės ūkio paskirties žeme bei jos supirkinėjimo. Darbo grupei pavesta iki 2017 m. lapkričio 1 d. sujungti šiuos du įstatymų projektus. Tačiau tam, kad Lietuva būtų priimta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), reaguojant į URM prašymą, planuojama darbo grupės veiklą pabaigti iki 2017 m. spalio 1 d.

Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę bei siekdamas išvengti skirtingo veiklos rūšių, kurioms taikomas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, interpretavimo ir sumažinti administracinę naštą verslui, sudarė darbo grupę, kuri turėjo parengti pasiūlymus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo ir Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo priedo papildymo įstatymų projektui. Darbo grupė pateikė siūlymus patikslinti planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus. Veiklos rūšys, kurioms pagal ES direktyvos reikalavimus netaikoma atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procedūra, išbraukiamos iš veiklos rūšių sąrašo. Komitetas pritarė šios darbo grupės pasiūlymams ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti projektus bei pateikė pasiūlymus, kuriais buvo patikslinti planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašai.

Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, išklausė informaciją apie Profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalo formos supaprastinimo. Atsižvelgiant į gautą informaciją ir pasiūlymus, kad jau pakanka galiojančių teisės aktų, kurie apsaugo aplinką bei žmonių sveikatą nuo neigiamo augalų apsaugos priemonių naudojimo poveikio, o siūlomas žurnalas yra perteklinis, įpareigojo Žemės ūkio ministeriją supaprastinti Profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalo formą. Šis pavedimas įvykdytas.

Kaimo reikalų komitetas 2017 m. birželio 14 d. lankėsi .Širvintų rajone įsikūrusioje Bagaslaviškio pieninėje ir B. Vošterio linų ūkyje, aptarė kooperacijos ir linų ūkių plėtros aktualijas. Komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei parengti nacionalinę ilgalaikę linų ūkių plėtros programą. Tikimasi, kad tokia programa padėtų išsaugoti linų auginimą mūsų šalyje ir užtikrintų kompleksišką šios unikalios kultūros plėtrą. Apie priimtus sprendimus Vyriausybė paprašyta informuoti Kaimo reikalų komitetą iki 2017 m. gruodžio 1 dienos.

Komitetas, atsižvelgdamas į būtinumą veiksmingiau spręsti socialinius ir ekonominius klausimus, didinti patrauklumą investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui, taip užtikrinant regiono stabilų augimą, lankėsi Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose ir 2017 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą „Dėl kaimo plėtros aktualijų Vilniaus apskrityje“.

Komitetas pasiūlė Vyriausybei inicijuoti Pietryčių Lietuvos plėtros fondo įsteigimą, kuris padėtų spręsti regiono socialines ir ekonomines problemas, finansuojant specialius projektus, taip pat padidinti valstybės biudžeto lėšas valstybės melioracijos ir hidrotechnikos statinių eksploatavimui bei investicijoms. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms, sprendžiant kaimo plėtros klausimus, rekomenduota siekti veiksmingesnės partnerystės su valdžios, verslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Vietos bendruomeninėms organizacijoms pasiūlyta skatinti gyventojus, kad jie aktyviau prisidėtų prie gyvenimo sąlygų gerinimo, motyvuoti juos savanorystei, talkoms, stiprinti bendruomeniškumą.

Komitetas lankėsi Šilutės rajone aptarė žemės ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros aktualijas Pamario krašte. Posėdžio metu buvo apžvelgta žemės ūkio situacija ir veiklos perspektyvos labai specifinėmis sąlygomis pasižyminčioje Šilutės savivaldybėje. Atkreiptas dėmesys į melioracijos problemas. Šiuo metu beveik 70 proc. sistemų jau yra susidėvėjusios ir blogai atlieka savo funkcijas. Taip pat buvo pristatytos žuvininkystės aktualijos: vertingų žuvų mažėjimas, seklėjanti Nemuno delta. Seimo nariai apžiūrėjo Rusnės, Saugų ir Kintų seniūnijose esančius polderius.

Nebuvo priimti svarbūs įstatymai

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. XII-854 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1862 ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 1, 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1902(3)ES siūloma patikslinti teisės aktų nuostatas pagal Europos Komisijos pateiktą nuomonę ir EPBO rekomendacijas dėl kvalifikacinių reikalavimų asmeniui, norinčiam įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-4688(4) siūloma sugriežtinti teisinį reglamentavimą, susijusį su statiniais išnuomotoje valstybinėje žemėje, taip užtikrinant racionalų valstybės turto (žemės) panaudojimą ir maksimalią naudą. Tikimasi, kad priėmus įstatymą bus užkirstas kelias piktnaudžiavimui, kai ne aukciono tvarka išsinuomojus esamų statinių eksploatacijai reikalingą žemės sklypą šie pastatai nugriaunami ir vietoj jų, pakeitus žemės naudojimo būdą, pastatomi komerciniai statiniai (daugiabučiai ar administracinės paskirties statiniai).

Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 174, 175 ir 176 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-954 siekiama pakeisti perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje likučio skirstymo būdą: likusias pagal atskaitos duomenis nesuteiktas teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje paskirstyti ūkio subjektams proporcingai pagal atskaitos duomenis suteiktoms teisėms į žvejybos galimybes.

Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo Nr. IX-533 2, 4 5, 8, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Želdynų įstatymo Nr. X-1241 9, 10 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymų projektai (Nr. XIIP-4677 ir XIIP-4678), kurių tikslas – biudžetinių įstaigų valdymo optimizavimas, uždaviniai – reorganizuoti Augalų genų banką ir patikslinti teisės aktus, kuriuose nurodomas Augalų genų bankas ir jo veikla. Reorganizuojant Augalų genų banką, siekiama sumažinti Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų skaičių, optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą. Numatoma Augalų genų banko vykdomas funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai – šiuo atveju Valstybinei miškų tarnybai.

Renginiai

2017 m. balandžio 19 d. Seimo įvyko Komiteto ir Europos Parlamento nario B. Ropės organizuota diskusija, kurioje gausiai susirinkę ūkininkai ir įvairių institucijų atstovai išklausė Europos Komisijos eksperto T. Vydmano (Wiedmann) ir kitus pranešimus apie žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo aktualijas Lietuvoje bei ES šalyse, diskutavo apie galimybę atsisakyti žemės įsigijimo apribojimų.

2017 m. kovo 22 d. Komitetas organizavo diskusiją „Žemės ūkio, miško, maisto ir kaimo plėtros sektoriaus valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas“. Diskusijoje Aleksandro Stulginskio universiteto atstovai, įvertinę Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktus naujausius tyrimus „Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio 2017–2020 metams prognozė“, pateikė siūlymą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo.

2017 m. balandžio 3 d. Komitetas drauge su Žemės ūkio rūmais organizavo konferenciją „Naujausi fundamentalūs Lietuvos mokslininkų atradimai ir jų taikymo galimybės šalies žemės ūkio gamyboje“. Konferencijoje buvo aptarti naujausi fundamentalūs mokslininkų atradimai ir jų taikymo galimybės šalies žemės ūkio gamyboje, žemės ūkio mokslo galimi finansavimo šaltiniai bei perspektyvos.

2017 m. kovo 22 d. Komitetas organizavo Žurnalistų Agroklubo prie Kaimo reikalų komiteto, regioninės spaudos atstovų susitikimą – diskusiją su Seimo Kaimo reikalų komiteto nariais bei Žemės ūkio ministerijos specialistais tema „2017 – paskutinieji nuosavybės teisių į žemę kaime atkūrimo metai?“. Diskusijoje Kaimo reikalų komiteto nariai atsakė į žurnalistų užduodamus klausimus bei ketinimus pašalinti visas kliūtis, trukdančias daugiau kaip 20 metų užbaigti žemės reformą.

Tarptautiniai ryšiai

2017 m. kovo 27 d. Komiteto pirmininkas A. Stančikas susitiko su Naujosios Zelandijos delegacija – žemės ūkio ministru Natanu Gajumi (Nathan Guy), ambasadoriumi Berlyne Rodu Harisu (Rod Harris). Buvo pristatyta Lietuvos žemės ūkio sektoriaus situacija ir atkreiptas dėmesys, kad šioje srityje daug sunkumų kilo po Rusijos Federacijos paskelbto embargo. Ypač smarkiai krizė palietė pieno sektorių, kur pastaruosius metus buvo ypač žemos žaliavos supirkimo kainos. Akcentuota, kad Lietuvai labai svarbu rasti patikimas užsienio prekybos partneres, todėl kartu su Latvija, Estija ir Suomija galėtų kurti regioną, kuriame žemės ūkyje nebūtų naudojami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) tokiu būdu pasiūlant pasauliui išskirtinės kokybės maisto produktus.

2017 m. balandžio 19–20 d. Komiteto pirmininkas A. Stančikas vyko į Tartu (Estija), kur susitiko su Latvijos Saeima Ekonomikos, Žemės ūkio ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Romanu Naudiniu (Romāns Naudiņš) ir Estijos Rygikogo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Heliru-Valdoru Sėderiu (Helir-Valdor Seeder). Aptartas Baltijos valstybių bendradarbiavimas derybose dėl naujojo ES finansinio laikotarpio ir bendros žemės ūkio politikos po 2020 m.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                Andriejus Stančikas