2018 M. PAVASARIO SESIJOS DARBO ATASKAITA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

Kaimo reikalų komiteto

2018 m. rugsėjo 12 d.

sprendimu Nr.110-P-

I. BENDROJI INFORMACIJA, 2018

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	38 15 23
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą	5
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados	-
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	-
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji bendri posėdžiai su kitais komitetais	23 2 -
2.2.	Klausymai	6
3. Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų		15
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	259
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	121
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	5
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	1
6.2.	Priimta delegacijų	-

II. AKTUALIAUSI DARBAI

Priimti svarbiausi teisės aktai

Priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, pagal kurį grįžta prie ankstesnio reglamentavimo, kai susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai). Pagal tokią formuluotę žemės ūkio paskirties žemės įgijėjas bus laikomas susijusiu tik su savo sutuoktiniu ir savo nepilnamečiais vaikais.

Priėmus Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 11, 12, 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymą (Nr. XIII-1213) ir jo lydimuosius Ūkio subjektų, perkančių- parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 5, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo, Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 2, 4, 5, 7, 10, 14, 15, 20 ir 25 straipsnių pakeitimo, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 16 straipsnių pakeitimo, Pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-729 pripažinimo netekusiu galios, Gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-1762 pripažinimo netekusiu galios įstatymus, bus įsteigta ir š. m. spalio 1 d. veiklą pradės nauja VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, kuri vykdys visas VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros, aktualias „Leader“ centro ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriaus funkcijas. Tikimasi, kad tai leis sutaupyti biudžeto lėšų, mažinti korupciją bei didinti veiklos efektyvumą.

Siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, kartu su aukščiau išdėstytais svarstytais projektais Komitetas parengė ir Seimas priėmė trūkstamus lydinčiuosius Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo (Nr. XIII-1219) bei Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 straipsnio pakeitimo (Nr. XIII-1220) įstatymų projektus. Šiais įstatymais Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas suderintas su ES teisės aktais, reglamentuojančiais cukraus sektorių bei nustatyta, kad pluoštinių kanapių importo licencijas išduoda Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

Priimtu naujos redakcijos Gyvulių veislininkystės įstatymo Nr. I-384 pakeitimo įstatymu (XIII-1465) sudaryta galimybė optimizuoti gyvulių veislininkystės srityje veikiančių įstaigų tinklą ir funkcijas. Atsižvelgiant į ES reglamento (ES) Nr. 2016/1012 reikalavimus, įstatymu siekiama sudaryti ga­li­my­bes pro­duk­ty­vu­mo ty­ri­mus ir ge­ne­ti­nį ver­ti­ni­mą at­lik­ti ir už tai į ES pa­ra­mą pre­ten­duo­ti ne tik vals­ty­bės įga­lio­toms įmo­nėms, bet ir ki­tiems fi­zi­niams ar ju­ri­di­niams as­me­nims, tu­rin­tiems lei­di­mus teik­ti šias pa­slau­gas, vyk­dy­ti Vals­ty­bi­nės gy­vu­lių veis­li­nin­kys­tės prie­žiū­ros tar­ny­bos prie ŽŪM re­or­ga­ni­za­ci­ją, jos funk­ci­jas per­duo­dant Vals­ty­bi­nei mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai ir ŽŪM.

ES teisės aktų, kitų ES dokumentų ir reikalų, integracinių įstatymų projektų svarstymas

2018 m. kovo 28 d. komitetas svarstė Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ (Nr. COM/2017/713) ir priėmė sprendimą, kuriame be kita ko išreiškė susirūpinimą, kad Komunikate pripažįstamas lygybės tarp valstybių narių principas nepakankamai atspindi Lietuvos poziciją tiesioginių išmokų konvergencijos klausimu. Taip pat pabrėžta, kad vienodų konkurencinių sąlygų visiems ES ūkininkams užtikrinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių siekių, o susiklosčiusi situacija, kai Lietuvos ūkininkai gauna ženkliai mažesnes išmokas nei kitų ES valstybių narių ūkininkai, neatitinka pamatinių ES principų.

2018 m. balandžio 11 d. komitete apsikeista nuomonėmis dėl Europos Komisijos tarnybų dokumento „Šalies ataskaita. Lietuva 2018“.

2018 m. balandžio 18 d. komiteto posėdyje Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius komiteto nariams pristatė 2017 m. Europos Audito Rūmų veiklos ataskaitą bei detaliau aptarė Europos Audito Rūmų veiklą. Taip pat pristatyti apžvalginiai pranešimai „ES finansų ateitis: ES biudžeto veikimo reforma“ ir „Bendrosios žemės ūkio politikos ateitis“ bei specialioji Europos Audito Rūmų parengta ataskaita Nr. 10/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga”.

2018 m. gegužės 30 d. komitete pradėtas svarstyti klausimas „Dėl maksimalios tiesioginių išmokų sumos ribojimo modelio nuo 2019 m.“ Klausimas dar kartą svarstytas 2018 m. birželio 13 d., nuspręsta 2018 m. birželio 20 d. surengti papildomą išplėstinį pasitarimą šiuo klausimu, o galutinį sprendimą dėl tiesioginių išmokų ribojimo modelio nuo 2019 m. komitetas priėmė 2018 m. birželio 27 d. komiteto posėdyje. Nuspręsta siūlyti ŽŪM nustatyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. tiesioginių išmokų sumai, viršijančiai 150 000 EUR, būtų taikomas 100 proc. mažinimas. Be to, siūloma numatyti, kad iš subjektui priskaičiuotos paramos sumos būtų išskaičiuoti ūkininko ankstesniais kalendoriniais metais už žemės ūkio veiklą faktiškai išmokėti atlyginimai, tarp jų ir su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos.

2018 m. birželio 13 d. komitetas svarstė Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje (COM(2018)173). Komitetas savo sprendime pritarė Europos Komisijos iniciatyvai nustatyti nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje reguliavimą ES lygiu, palankiai įvertino Pasiūlymo tikslus sumažinti nesąžiningos prekybos praktikos atvejų maisto tiekimo grandinėje visoje ES įvedant bendrą minimalųjį apsaugos standartą, kurį sudarytų trumpas konkrečių draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos pavyzdžių sąrašas. Komitetas taip pat pripažino, kad ES valstybėms narėms nepakanka koordinavimo mechanizmų ir išreiškė nuomonę, kad Pasiūlymas galėtų išplėsti ES valstybių narių galias nacionaliniu lygmeniu nustatyti dar griežtesnes taisykles.

2018 m. birželio 20 d. komitetas svarstė Europos Komisijos pasiūlymų dėl bendros žemės ūkio politikos ateities rinkinį (Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTUI dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (COM/2018/393), Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTUI kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (COM/2018/392) ir Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTUI kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, ir (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms (COM/2018/394)) ir priėmė sprendimą, kuriame pabrėžė, kad labai svarbu, jog Pasiūlymai užtikrintų tikrąjį BŽŪP įgyvendinimo supaprastinimą ir subsidiarumo principą, kad siūlomas naujasis BŽŪP įgyvendinimo modelis pateisintų savo veiksmingumą, užtikrintų administracinės naštos mažinimą; komitetas akcentavo, kad pagrindinių BŽŪP elementų įgyvendinimas pagal nacionalinius strateginius planus, apimančius tiesioginių išmokų, kaimo plėtros ir sektorinių programų įgyvendinimą, turi atitikti kaimo bendruomenių ir nacionalinių administracijų lūkesčius; ES bendros žemės ūkio politikos finansavimas turi būti adekvatus naujojo laikotarpio keliamiems tikslams; siūlomas tiesioginių išmokų finansavimas neužtikrina sąžiningos ir teisingos išmokų konvergencijos, o mažėjantis kaimo plėtros finansavimas gali turėti skaudžių padarinių socialiniams ir ekonominiams Lietuvos kaimo vietovių procesams.

Parlamentinė kontrolė

2018 m. kovo 14 d. komiteto posėdyje išklausyta ŽŪM informacija apie derybas su Europos Komisija dėl vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.

2018 n. kovo 21 d. komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos ūkininkų sąjungos kreipimąsi dėl šiuo metu rengiamo Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ pakeitimo projekto, išklausė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų pateiktą informaciją. Atkreiptas dėmesys į tai, kad gaunami ūkininkų skundai dėl problemų iškylančių dėl savaiminių išaugusių saugotinų medžių žemės ūkio paskirties žemėje ir baudų skyrimus už jų kirtimus. Aplinkos ministerijos ir ŽŪM atstovams pasiūlyta suderinti savo pozicijas, įvertinti posėdžio metu gautas pastabas ir pasiūlymus, rasti teisingą sprendimą ir apie tai informuoti Komitetą.

2018 n. kovo 21 d. komiteto posėdyje aptartos Žemės ūkio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros mokslo institucijų aktualijos ir perspektyvos. Atsižvelgiant į žemės ūkio mokslinių tyrimų mokslo institucijų atstovų prašymą, posėdyje buvo išklausyta Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų informacija apie 2017-11-10 Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 213 „Dėl darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti sudarymo“ sudarytos darbo grupės darbą – pasiūlymų parengimą dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo.

2018 m. kovo 21 d. komitetas posėdyje išklausė ŽŪM, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktą informaciją apie švietimo ir mokslo įstaigoms suteiktą žemę.

Vykdant Komiteto 2017 m. lapkričio 22 d. posėdžio pavedimą, žemės ūkio ministro sudaryta darbo grupė nustatė, kad iš viso mokslo institucijoms ir mokymo įstaigoms, valstybiniams specializuotiems ūkiams (bendrovėms) suteikta 13 039 ha žemės. Įvertinus mokslo ir mokymo įstaigų, valstybinių specializuotų ūkių (bendrovių) pateiktus siūlymus, siūlomas mažinti 943,6 ha žemės plotas, iš kurio 736,9 ha sudaro žemės ūkio paskirties žemė, o 206,6 ha kitos paskirties žemė.

Darbo grupė priėmė šiuos sprendimus:

1) inicijuoti Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 pakeitimą, iš jo išbraukiant mokslo institucijoms ir valstybiniams specializuotiems ūkiams suteiktų žemės sklypų dydžius, reikalingus žemės grąžinimui natūra. Minėto nutarimo pakeitimą planuojama parengti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.;

2) inicijuoti kitus minėto nutarimo ir Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1312 pakeitimus, iš jų išbraukiant siūlomų mažinti likusius mokslo ir mokymo įstaigų, valstybinių specializuotų ūkių, bendrovių ir profesinių mokymo įstaigų žemės sklypų dydžius. Minėtų nutarimų pakeitimo projektus numatoma parengti iki 2019 m. II ketvirčio.

Komitetas Seimo rudens sesijos metu ketina atlikti papildomą parlamentinę kontrolę dėl šių teisės aktų rengimo eigos.

2018 m. balandžio 18 d. svarstytas klausimas dėl žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, prie kurio sugrįžta ir 2018 m. birželio 27 d. Išklausyta Nacionalinės mokėjimo agentūros parengta informacija.

2018 m. gegužės 9 d. komitetas išklausė Žemės ūkio ministerijos informaciją dėl ASU suteiktos valstybinės žemės.

2018 m. gegužės 16 d. atsižvelgiant į Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prašymą, posėdyje svarstytas Žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 7 d. priimtas įsakymas Nr. 3D-283 „Dėl Žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos“ pakeitimo“. Komitetas priėmė sprendimą siūlyti ŽŪM atidėti šio Žemės ūkio ministro priimto įsakymo įsigaliojimą.

2018 m. gegužės 23 d. Komiteto posėdyje išklausyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės augalininkystės tarnybos informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros tobulinimą (apie priemones verslo sąlygoms kaime gerinti).

2018 m. birželio 20 d. komiteto posėdyje išklausyta atsakingų institucijų ir savivaldybių atstovų pateikta informacija apie Komiteto 2017-01-11 priimto sprendimo (Nr. 110-S-1) „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų taikymo kaimų vietiniams keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti“ įgyvendinimą. Pasiūlyta sudaryti ilgalaikes 3-5 metų vietinės reikšmės kelių (gatvių) ir plėtros finansavimo programas (toliau – Programa) ir laipsniškai didinti jų finansavimą: nuo 2019 m. sausio 1 d. – 65 proc., nuo 2020 m. sausio 1 d. – 70 proc., o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 75 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus. Nuo 2020 m. sausio 1 d. – 35 proc. skirti Programos finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Be to, siūlyta supaprastinti ir tobulinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo taisykles. Komiteto pirmininkas raštu kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas įvertinti aukščiau pateiktus pasiūlymus ir apie priimtus sprendimus iki 2018 m. spalio 1 d. informuoti Komitetą.

2018 m. birželio 20 d. komitetas išklausęs Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovų ir Kėdainių rajono ūkininkų informaciją apie laisvosios stumbrų bandos žemės ūkio pasėliams padarytą žalą ir kitas jų keliamas problemas, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų informaciją apie stumbrų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos atlyginimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, priėmė sprendimą (Nr. 110-S-28) „Dėl stumbrų daromos žalos“, kuriuo pateikė pasiūlymus Vyriausybei. Apie šio sprendimo įgyvendinimo eigą paprašyta Komitetą informuoti iki 2018 m. rugsėjo 10 dienos.

2018 m. birželio 27 d. išklausyta informacija apie bitininkystės problemas ir kreiptasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl medaus kokybės vidaus rinkoje kontrolės stiprinimo.

2018 m. birželio 27 d. siekiant kuo sklandesnio Komiteto 2017-12-20 priimto sprendimo Nr. 110-S-33 „Dėl maisto grandinės tobulinimo ir ekologiškų produktų vartojimo skatinimo viešojo maitinimo vietose“ įgyvendinimo, posėdyje buvo išklausyta ŽŪM informacija apie šio sprendimo įgyvendinimą. Komiteto nariai buvo informuoti, kad parengtas pilotinis projektas – ekologiškų produktų tiekimo schema į vaikų darželius Ukmergėje. Informaciją apie šio projekto įgyvendinimą planuojama išklausyti Rudens sesijoje.

2018 m. birželio 27 d. komitete išklausyta informacija „Dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių sukelto didelio pavojaus, lėmusio žemės ūkio augalų žūtį (dėl sausros padarinių).“ Nutarta siūlyti savivaldybėms įvertinti susidariusią padėtį ir išnagrinėti galimybę nustatyta tvarka paskelbti ekstremaliąją situaciją.

Nebuvo priimti svarbūs įstatymai

Nepriimtas Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-1279), kuriuo dėl Lietuvoje žaibiškai plintančio afrikinio kiaulių maro kiaulių laikymo vietose ir šernų populiacijoje, siekiama aiškiau ir tiksliau apibrėžti gyvūnų laikytojams tenkančias pareigas, o Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – įgaliojimus. Komitetas jau apsvarstė šį projektą, jį patobulino ir pateikė Seimui svarstyti.

Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 5 ir 8 straipsnių pakeitimo (Nr. XIIIP-995) ir jį lydintysis Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 11 straipsnio pakeitimo (XIIIP-996) įstatymų projektai, kuriais siūloma įtvirtinti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) yra įstaiga prie Žemės ūkio ministerijos. Projektais siekiama pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir jos vadovo statusą bei jam keliamus reikalavimus, suteikti galimybes ir teisines priemones efektyviau formuoti valstybės politiką maisto ir veterinarijos srityse. Svarstant šiuos įstatymų projektus Komitete nuspręsta daryti svarstymo pertrauką iki Rudens sesijos.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-1100), Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-1101), Žemės įstatymo Nr. I-446 10 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-1102), kuriais siūloma patikslinti nuostatas dėl įsiterpusios ar besiribojančios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-1255), kuriuo siekiama paspartinti užsitęsusį žemės grąžinimą miestuose ir siūloma piliečiams, kurie neatlieka aktyvių veiksmų, vengia pasirinkti žemės sklypą iš jiems siūlomų, atkurti nuosavybės teises į jų turėtą ir valstybės išperkamą žemę pinigais.

Renginiai

2018 m. kovo 14 d. surengta konferencija „Lietuvos pieno sektorius: padėtis ir iššūkiai“. Renginyje buvo aptarta susidariusi situacija Lietuvos pieno sektoriuje, išryškinti pagrindiniai iššūkiai ir sunkumai, su kuriais susiduria Lietuvos pieno gamintojų ir perdirbėjų organizacijos, kooperatyvai.

2018 m. gegužės 16 d. kartu su Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija surengta tarptautinė konferencija „Kailininkystė Lietuvoje ir Europoje“. Konferencijoje diskutuota apie didelę pridėtinę vertę kuriantį kailininkystės sektorių, sukurtas darbo vietas, ekonominius rodiklius, indėlį į aplinkosaugą ir modernų gyvūnų gerovės užtikrinimą.

2018 m. gegužės 23 d. surengta apskritojo stalo diskusija tema „Dėl kvalifikuotų žemės ūkio specialistų ir darbininkų žemės ūkyje trūkumo“ . Pastaruoju metu žemės ūkio sektoriaus darbdaviai pasigenda ne tik kvalifikuotų žemės ūkiui reikalingų specialistų – konsultantų, bet ir profesinio rengimo institucijose parengtų darbininkų, atitinkančių šiuolaikinius darbo rinkos poreikius. Diskusijoje pristatyti pranešimai apie specialistų ir kvalifikuotų darbininkų parengtų žemės ūkiui ir įsidarbinusių statistiką, problemas ir galimus jų sprendimo būdus.

2018 m. gegužės 30 d. kartu su Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuru organizuota „Europos savaitės“ renginių ciklo Seime diskusiją „ES maisto tiekimo grandinė“. Diskusijoje pristatytas naujasis Europos Komisijos teisėkūros pasiūlymas dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje, aptarti smulkiųjų ūkių iššūkiai ir ūkininkų vaidmuo maisto tiekimo grandinėje bei pristatyta internetinės prekybos maisto produktais patirtis.

2018 m. birželio 20 d. surengta diskusija „Dėl maksimalios tiesioginių išmokų sumos ribojimo modelio nuo 2019 m.“, kurios metu apsikeista nuomonėmis ir ieškota tinkamiausios schemos tiesioginių išmokų ribojimui, kuris būtų taikomas nuo 2019 m.

Tarptautiniai ryšiai

Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius ir komiteto narys Juozas baublys kartu su Europos reikalų komiteto nare Virginija Vingriene 2018 m. balandžio 24 d. dalyvavo Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto organizuojamame tarpparlamentiniame posėdyje „Bendroji žemės ūkio politika po 2020 m.: maisto ir ūkininkavimo ateitis“. Renginyje ES nacionaliniams parlamentams buvo suteikta galimybė pristatyti savo pozicijas dėl 2017 metų pabaigoje Europos Komisijos pristatyto komunikato „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, nubrėžiančio bendrosios žemės ūkio politikos ateities gaires. Vizito Briuselyje metu Seimo delegacija taip pat lankėsi Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, kur susitiko su ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Robertu Rosinu, Žemės ūkio atašė Karoliu Anužiu, Kaimo plėtros atašė Lina Blažinskiene ir Žuvininkystės atašė Sigita Meškelevičiūte. Susitikimo metu buvo aptarti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos žemės ūkio sektorius, BŽŪP ateities aktualijos, pagrindinės Lietuvos derybinės pozicijos ir tarptautinis bendradarbiavimas ieškant politinių partnerių derybinėms pozicijoms dėl BŽŪP ateities sustiprinti. Europos Parlamente Seimo delegacija taip pat susitiko su Lietuvoje išrinktu Europos Parlamento ir EP AGRI komiteto nariu Broniu Rope.

2018 m. birželio 14 d. komiteto atstovai dalyvavo ir pasisakė Europos Komisijos atstovybės organizuotoje diskusijoje su Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktoriumi Tassos Haniotis, atsakingu už strategiją, paprastinimą ir politiką, dėl BŽŪP ateities ir finansavimo po 2020 m.

2018 m. liepos 4 d. komiteto atstovai dalyvavo ir pasisakė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Bendroji žemės ūkio politika po 2020 m.“ Renginyje taip pat dalyvavo Trijų jūrų regiono – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Bulgarijos ir Kroatijos žemdirbių organizacijų, ES ir Lietuvos valdžios institucijų atstovai. Konferencijoje aptarti Europos Komisijos pasiūlymai dėl bendros žemės ūkio politikos po 2020 m.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                 Andriejus Stančikas