2018 M. RUDENS SESIJOS DARBO ATASKAITA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

Kaimo reikalų komiteto

2019 m. kovo 13 d.

sprendimu Nr.110-P-4

I. BENDROJI INFORMACIJA, 2018

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui Iš jų: kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	9 33
1.2.	Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą	5
1.3.	Kitų komitetų prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados	-
1.4.	Komiteto iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui	-
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai Iš jų: išvažiuojamieji bendri posėdžiai su kitais komitetais	24 3 -
2.2.	Klausymai	7
3. Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų		14
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	274
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	91
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	3
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	2
6.2.	Priimta delegacijų	1

II. AKTUALIAUSI DARBAI

priimti svarbiausi teisės aktai

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1610, kuriuo siūloma piliečiams, kurie neatlieka aktyvių veiksmų, vengia pasirinkti žemės sklypą iš jiems siūlomų, atkurti nuosavybės teises į jų užimtą ir valstybės išperkamą žemę pinigais.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1925, kuriuos piliečiams suteikta teisė už mieste turėtą žemę pasirinkti miško sklypą.

Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymu Nr. XIII-1686 įteisinti darbo santykiai tarp veterinarijos gydytojo rezidento ir veterinarinės medicinos rezidentūros bazės - pagerintos veterinarijos gydytojų rezidentų socialinės garantijos. Priėmus šį įstatymą veterinarijos gydytojai rezidentai gaus apmokėjimą už jų rezidentūros metu atliekamas veiklas. Šis įstatymas Komiteto parengtas sujungus ir patobulinus du Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymų projektus.

Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1611 dėl Lietuvoje žaibiškai plintančio afrikinio kiaulių maro kiaulių laikymo vietose ir šernų populiacijoje, aiškiau ir tiksliau apibrėžtos gyvūnų laikytojams tenkančias pareigos, o Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – įgaliojimai, nustačius, kad gyvūnų laikytojas nesilaiko nustatytų reikalavimų.

Tręšiamųjų produktų įstatymu Nr. XIII-1927 sukurta nauja teisinė reguliavimo sistema tręšiamiesiems produktams: nustatyti rinkai pateikiamiems ir tiekiamiems tręšiamiesiems produktams keliami reikalavimai, ekonominės veiklos vykdytojų, naudotojų pareigos, rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų indentifikavimo reikalavimai, tręšiamųjų produktų įtraukimo į Tręšiamųjų produktų indentifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš jo reikalavimai, rinkos priežiūros tvarka ir atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus. Šis įstatymas parengtas, sujungus du - Pateikiamų ir tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų ir Tiekiamų rinkai trąšų įstatymų projektus.

ES teisės aktų, kitų ES dokumentų ir reikalų, integracinių įstatymų projektų svarstymas

2018 m. rugsėjo 19 d. Komitetas svarstė Europos Komisijos komunikatą dėl 2021-2027 m. Daugiametės finansinės programos. Komitetas pritarė 2018 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos pozicijai Nr. P_EST-92 dėl Komunikato, tačiau tolesnėse derybose dėl DFP ragino akcentuoti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) aspektą ir pabrėžti, kad: siūlomas viso BŽŪP biudžeto mažinimas yra nepriimtinas. Toks mažinimas, atsižvelgiant į papildomus plataus užmojo tikslus, kliudys įgyvendinti Sutarties dėl ES veikimo 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus. Tai kelia grėsmę ūkių gyvybingumui ir sumažins ES ūkininkų konkurencingumą; planuojamas tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos modelis tik per 50 proc. sumažinti atotrūkį tarp esamo tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio yra nepakankamai ambicingas ir neužtikrins sąžiningos ir teisingos visų ES ūkininkų konkurencijos, o ženkliai mažėjantis kaimo plėtros finansavimas ir bandymas šį mažinimą kompensuoti didinant nacionalinius bendro finansavimo procentinius dydžius kelia grėsmę tvariai kaimo vietovių plėtrai ir gali neigiamai paveikti ekonominį ir socialinį Lietuvos ir visos ES kaimo vietovių vystymąsi.

2018 m. spalio 17 d. Komitetas svarstė Pasiūlymo Tarybos reglamentui, kuriuo nustatomos Sąjungos autonominės tarifinės kvotos tam tikriems žuvininkystės produktams ir numatomas tų kvotų valdymas 2019-2020 m. laikotarpiu, Nr. COM(2018)625 atitiktį subsidiarumo principui ir, atsižvelgęs į tai, kad Bendrojo muitų tarifo muitai priklauso išskirtinei ES kompetencijai, nusprendė, kad minėtas teisėkūros pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui bei pritarė 2018-09-26 Lietuvos Respublikos pozicijai Nr. POZ-501.

2018 m. spalio 17 d. Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius Komitetui pristatė Europos Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl 2017 m. ES biudžeto vykdymo ir aktualiausias veiklos ataskaitas.

2018 m. gruodžio 5 d. Komitetas svarstė Europos Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2019 metų komisijos darbo programa. pažadų tesėjimas ir pasiruošimas ateičiai“ ir nusprendė išskirti keturis Komiteto prioritetus pagal 2019 m. Europos Komisijos darbo programą: (4) Atspari Energetikos Sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika (Paryžiaus susitarimų įgyvendinimas); (6) Atspari Energetikos Sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika (Būsima energetikos ir klimato politika); (8) Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti tvirtesnį pramonės pagrindą (Sąžininga ir ateities iššūkius atlaikyti gebanti bendroji rinka); (9) Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti tvirtą pramonės pagrindą (Sveikatos apsauga). Komitetas, svarstydamas šį klausimą, taip pat susipažino ir patvirtino Seimo prioritetų pagal Europos Komisijos 2018 m. darbo programą Komiteto kompetencijos srityje svarstymo stebėsenos rezultatų lentelę.

2018 m. gruodžio 5 d. Komitete apsvarstytas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Subsidiarumo ir proporcingumo principų vaidmens stiprinimas formuojant ES politiką“, Nr. COM(2018)703 ir pristatytos Europos Komisijos išvados dėl geresnio subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Įvertinęs Komunikato prieduose pateiktas darbo grupės rekomendacijas, Komitetas pritarė 2018-11-05 Lietuvos Respublikos pozicijai Nr. P_EST_276 ir be kitų Komiteto sprendime išdėstytų aspektų, atkreipė dėmesį į tai, kad Komisijos deklaruojamas geresnio reglamentavimo siekis galėtų būti įgyvendinamas ir siekiant kiek įmanoma mažesnio Komisijos priimamų deleguotųjų aktų skaičiaus žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir ES paramos žemės ūkiui srityse, kuris pastaraisiais metais ženkliai didėja, o nacionaliniai parlamentai šiame procese nedalyvauja; labai svarbu užtikrinti, kad Komisija laikytųsi deleguotiesiems teisės aktams nustatytų apribojimų ir priimtų juos tik tais atvejais, kai tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti.

2019 m. sausio 10 d. Komitetas svarstė klausimą dėl Pasiūlymo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamentų (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 nuostatos, susijusios su tam tikromis tiesioginių išmokų ir paramos kaimo plėtrai taisyklėmis, taikomomis 2019 ir 2020 m., Nr. COM(2018)817 atitikties subsidiarumo principui ir nusprendė, kad minėtas teisėkūros pasiūlymas subsidiarumo principui neprieštarauja. Komitetas taip pat pritarė 2018-12-18 Lietuvos Respublikos pozicijai Nr. POZ-627.

Parlamentinė kontrolė

2018 m. rugsėjo 12 d., spalio 17 d. ir lapkričio 7 d. Komitetas svarstė klausimą dėl grūdų supirkimo aktualijų, vertino Žemės ūkio ministerijos pateiktą statistinę informaciją dėl grūdų supirkimo kiekių, kainų ir kokybės, nagrinėjo išankstinių grūdų supirkimo sutarčių ir jų vykdymo problematiką, pasėlių draudimo ir kitus klausimus.

2018 m. lapkričio 7 d. Komitete svarstytas klausimas dėl 2018 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatų ir tiesioginių išmokų sistemos perspektyvų. Įvertinta Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikta esamos situacijos apžvalga, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo tendencijos ir galimos tiesioginių išmokų sistemos tobulinimo perspektyvos.

2018 m. lapkričio 7 d. Komitetas svarstė klausimą dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos baltosios knygos rengimo eigos. Žemės ūkio ministerija komitetui pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos baltosios knygos projektą. Dokumentu siekiama apibrėžti būsimo ES politikos programavimo periodo Lietuvai svarbius spręstinus uždavinius, atsižvelgiant į ankstesnius šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos pasiekimus, svarbiausius žemdirbiams ir kaimo bendruomenėms kylančius iššūkius kaimo raidos kontekste iki 2030 metų. Šis dokumentas turėtų tapti ateities gairėmis rengiant ES reglamentų reikalavimus įgyvendinančius dokumentus Lietuvai. Šis klausimas dar kartą svarstytas 2019 m. vasario 13 d. Komiteto posėdyje, pristatytas jau galutinis Baltosios knygos variantas, kuriam Komitetas pritarė bendru sutarimu.

2018 m. lapkričio 21 d. Komitetas svarstė klausimą dėl užkrečiamųjų žuvų ligų. Išklausius Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovus, buvo pasiūlyta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai kartu su Žuvininkystės tarnyba atnaujinti žuvų ligų tikrinimą nustatančias taisykles ir ligų sąrašą bei nustatyti aiškesnę žuvų būklės stebėseną.

2018 m. gruodžio 19 d. Komitetas priėmė sprendimą „Dėl administracinės naštos mažinimo“. Apibendrinęs žemės ūkio asociacijų ir kitų institucijų bei asmenų pateiktus pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų, Komitetas pavedė pagal kompetenciją Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai įgyvendinti ūkininkų prašymus siekiant sumažinti jiems administracinę naštą.

Komitetas 2018 m. gruodžio 5 d. išklausė Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM informaciją dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo aktualijų ir perspektyvų. Tuo pačiu buvo sugrįžta ir prie 2018 m. kovo 21 d. klausimo dėl švietimo ir mokslo įstaigoms suteiktos žemės svarstymo išklausant informaciją apie Vyriausybės nutarimų, kuriais nenaudojama žemė bus perduota į laisvos žemės fondą, rengimo eigą.

2018 m. gruodžio 19 d. išvažiuojamasis Komiteto posėdis į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą „Dėl administracinės (biurokratinės) naštos mažinimo žemės ūkio subjektams“. Išklausyta informacija ir priimta „žiniai“. Šis klausimas vėliau (2019-02-20) dar kartą buvo svarstytas Komiteto posėdyje.

2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. vasario 13 d. posėdžiuose svarstytas klausimas Žemės ūkio profesinės mokyklos – darniai regionų plėtrai. Lietuvos profesinių mokymo įstaigų vadovų iniciatyvinės grupės atstovai informavo, kad parengė regionų žemės ūkio mokyklų švietimo, edukacijos, profesinio mokymo, mokslinių tyrimų ir technologinių, socialinių bei ekologinių inovacijų eksperimentinės bazės modelį, kad šiuo metu profesinės mokymo įstaigos pertvarkomos į viešąsias įstaigas, todėl jie siūlo įvertinti galimybę, kad jų dalininkų funkcijas galėtų vykdyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Žemės ūkio ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Komiteto pirmininkas raštu kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto, Žemės ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrus dėl Lietuvos profesinių mokymo įstaigų atstovų pasiūlymo įvertinimo. 2019 m. vasario 13 d. Komitetas tęsė šio klausimo svarstymą, į kurį buvo pakviesti ir aukščiau išvardintų ministerijų atstovai, kurie pateikė savo vertinimus.

2019 m. vasario 13 d. posėdyje svarstyta Ekologinio ūkininkavimo aktua­lijos. Posėdyje buvo pateikta sertifikuotų plotų ir ūkių Lietuvoje statistika, informacija apie ES paramą ekologiniam ūkininkavimui, apie žemės ūkio ministro sudarytą Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos tarybą, kuri siekia spręsti aktualius ekologinės gamybos srities klausimus, priimti sprendimus ir teikti siūlymus dėl ekologinės gamybos srities teisės aktų tobulinimo.

2019 m. vasario 13 d. Komitetas svarstė klausimą Dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną. Žemės ūkio ministras informavo apie ministerijos perkėlimo proceso eigą, atsakė į Komiteto narių klausimus. Taip pat pristatytos žemdirbių savivaldos organizacijų pozicijos dėl planuojamo ministerijos perkėlimo.

2019 m. vasario 20 d. svarstytas klausimas Dėl ūkininkavimo aktualijų vietovėse, turinčiose didelių gamtinių ar specifinių kliūčių. Išklausyta Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų ir Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijų atstovų informacija. Nuspręsta atlikti parlamentinės kontrolės tyrimą dėl Žemės ūkio ministerijos galimai nevykdomų įsipareigojimų pagal 2018 m. gegužės 11 d. tuometinio Žemės ūkio ministro B. Markausko su Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacija pasirašytą susitarimą.

2019 m. vasario 20 d. Komitetas svarstė klausimą Dėl pirmosios lietuviškos žemės ūkio mokyklos Rietave atkūri­mo ir priėmė sprendimą siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įsteigti Rietavo Irenėjaus Kleopo Oginskio žemės ūkio mokyklą – daugiafunkcį centrą, suteikiant jam viešosios įstaigos statusą, kuris veiktų ne tik kaip profesinio rengimo, bet kaip daugiafunkcis mokslo, tyrimų, inovacijų, socialinio verslo inkubacijos, konsultacijų ir gerųjų darnaus regiono vystymosi pavyzdžių įgyvendinimo bendradarbiaujant su verslu ir užsienio partneriais centras.

2019 m. vasario 20 d. svarstyta „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pertvarkos“. Posėdyje pateikta informacija apie planuojamą VMVT pertvarką – naujas pertvarkytos VMVT funkcijas, Veislininkystės tarnybos įsteigimą, administracinės naštos mažinimo priemones ir kt. Komiteto nariai bendru sutarimu nepritarė Vyriausybės ketinimui sujungti VšĮ „Ekoagros“ su VMVT. Šio klausimo svarstymą numatyta tęsti Seimo Pavasario sesijos metu. (2019-03-13 d.)

2019 m. vasario 20 d. svarstyta, kaip pasirengta įgyvendinti 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1925 ir Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1926. Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovai informavo, kad 2019 m. vasario 1 d. priimti visi reikalingi Vyriausybės nutarimai šiuo klausimu ir užtikrino, kad šiuo metu vyksta piliečių informavimas apie jiems suteiktą galimybę iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią ir už valstybės išperkamą valstybinę žemę mieste gauti kompensaciją miško sklypu.

Renginiai

Komitetas 2018 m. lapkričio 28 d. organizavo konferenciją „Dėl kooperacijos plėtros žemės ūkyje“. Konferencijoje nuspręsta ir pasiūlyta Žemės ūkio ministerijai: stiprinti administracinius pajėgumus plėtoti kooperaciją žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse; sudaryti darbo grupę iš Žemės ūkio ministerijos, žemdirbių savivaldos, mokslo ir kitų suinteresuotų institucijų bei organizacijų kooperacijos padėčiai įvertinti ir pasiūlymams dėl įvairių formų kooperacijos plėtros pateikti; parengti ir pateikti svarstyti Seimui reikiamų teisės aktų pakeitimų projektus užtikrinančius kooperacijos plėtrą žemės ūkyje.

2018 m. gruodžio 12 d. Komitetas organizavo apskritojo stalo diskusiją „Ar sugrįš į Lietuvą linai?“. Diskusijoje dalyvavusių linų augintojų, žemės ūkio mokslo atstovų, medikų ir etnologų nuomonę, būtini konkretūs veiksmai, kad linininkystė mūsų šalyje neišnyktų. Lietuvoje yra palankios sąlygos auginti ir apdirbti linus, tačiau 2018 m. šios kultūros buvo auginama tik apie 550 ha, kai tuo tarpu linų sėmenys bei sėmenų aliejus yra itin vertingi mūsų sveikatai. Diskusijos metu linų augintojai ir kiti suinteresuotieji jų plėtra paskatinti jungtis į asociaciją. Taip pat buvo pasiūlyta sudaryti kuo palankesnes paramos ir viešinimo sąlygas linininkystės srityje.

2018 m. gruodžio 5 d. įvyko kasmetinis 11-asis Žurnalistų AGROKLUBO prie Seimo Kaimo reikalų komiteto narių susitikimas. Susitikimo metu buvo apsikeista nuomonėmis apie visuomenės informavimo gerinimą, apie Komitete pateiktus svarstyti ir priimamus teisės aktus, turinčius įtakos kaimo gyventojams ir kitas aktualijas.

Tarptautiniai ryšiai

2018 m. lapkričio 22–23 d. Komiteto pirmininko pavaduotojas K. Starkevičius dalyvavo Kroatijos Saboro Žemės ūkio komiteto kartu su Kroatijos Respublikos Žemės ūkio ministerija surengtoje tarpparlamentinėje konferencijoje „Parlamentų vaidmuo, kuriant maisto ir ūkininkavimo ateitį“. Diskutuota apie BŽŪP ateitį po 2020 m., nacionalinius strateginius planus žemės ūkio srityje, kartų atnaujinimą sektoriuje, vietos bendruomenes ir kaimo vietovių plėtrą, inovacijas, tyrimus žemės ūkyje, maisto kokybę ir saugą.

2019 m. sausio 17–20 d. Komiteto pirmininkas A. Stančikas ir Komiteto narys J. Baublys kartu su Žemės ūkio ministro G. Surplio vadovaujama delegacija dalyvavo tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė 2019“, vykusioje Berlyne (Vokietijoje) ir Pasaulio maisto ir žemės ūkio forume (GFFA) tema „Žemės ūkio skaitmenizavimas – išmanūs sprendimai ateities ūkininkavimui“.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                             Andriejus Stančikas