Švietimo ir mokslo komiteto 2019 m. (VI) pavasario sesijos veiklos ataskaita

Švietimo ir mokslo komiteto veiklos 2016-2020 m. kadencijos Seimo VI (pavasario) sesijos darbo rezultatai

(2019 m. kovo 10 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d.)

I. BENDROJI ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETO INFORMACIJA

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
1.1.	Seimo pavedimai komitetui iš jų kaip pagrindiniam komitetui kaip papildomam komitetui	30 22 8
1.2.	ERK pavedimu pateiktos išvados	2
2. Posėdžiai ir klausymai
2.1.	Komiteto posėdžiai	26
	iš jų: išvažiuojamieji	1
	bendri su kitais komitetais	1
2.2.	Klausymai	3
3. Parlamentinė kontrolė
3.1.	Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų	27
4. Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
4.1.	Gauta pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų	275
4.2.	Parengta atsakymų ir raštų	111
5. Renginiai
5.1.	Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų	3
5.2.	Kiti renginiai	1
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1.	Surengta vizitų	3
6.2.	Priimta delegacijų	2

II. AKTUALIAUSI DARBAI

1.1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų priėmimas

Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-986(2).

Tikslas – birželio 14 d. paskelbti atmintina Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena.

Komitetas pritarė įstatymo projektui.

Seimo įstatymas Nr. XIII-2326 priimtas 2019 m. liepos 11 d.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1313(2).

Įstatymu papildytas Švietimo įstatymo 41 str. 7 d. ir nustatyta, kad gimnazijoms būtų priskiriamos mokyklos, kuriose ne mažiau kaip 20 procentų viso mokinių skaičiaus sudarytų specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai.

Įstatymu pašalinama atskirtis specialiųjų poreikių turintiems vaikams, paskatinta jų integracija į visuomenę per mokyklą, suteikta galimybė mokytis nuo pirmos iki dvyliktos klasės toje pačioje ugdymo įstaigoje kartu su kitais moksleiviais ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Įstatymas padeda įgyvendinti Vyriausybės programos prioritetus, turi teigiamą poveikį neįgaliųjų integracijai į visuomenę, lygių galimybių užtikrinimui, segregacijos mažinimui.

Komitetas pritarė įstatymo projektui.

Seimo įstatymas Nr. XIII-2090 priimtas 2019 m. balandžio 26 d.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2306.

Komitetas pritarė patobulintam nutarimo projektui pagal Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

Seimo nutarimas Nr. XIII-2064 priimtas 2019 m. balandžio 11 d.

Seimo nutarimo „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektas + gairės Nr. XIIIP-2476.

Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių (toliau – Gairės) tikslas yra inicijuoti naują Lietuvos visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, nustatyti esmines Lietuvos visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo srities politikos kryptis ir iškelti jai įgyvendinti būtinus uždavinius.

Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui.

Seimo nutarimas Nr. XIII-2304 priimtas 2019 m. liepos 9 d.

Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2912.

Projekto tikslas - kovo 9 d. paskelbti atmintina Lietuvos vardo diena.

Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlymus.

Seimas 2019 m. sausio 12 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-1951.

Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ projektas/Vyriausybės nutarimas Nr.1204 + planas + sąlygų aprašas Nr. XIIIP-3056.

Komitetas pritarė patobulintam Seimo nutarimo projektui.

Seimo nutarimas Nr. XIII-2083 priimtas 2019 m. balandžio 26 d.

Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3232.

Projekto tikslas - rugpjūčio 2 d. paskelbti Romų genocido atminimo diena.

Komitetas iš esmės pritarė patobulintam įstatymo projektui.

Seimas 2019 m. birželio 27 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-2271.

Lietuvos Respublikos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 18 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3294

Projekto rengimo tikslas – reglamentuoti profesinių kvalifikacijų, įgytų JK iki JK išstojimo iš ES dienos, tuo atveju, kai JK iš ES išstos be susitarimo, pripažinimo nuostatas Lietuvos Respublikoje.

Komitetas pritarė įstatymo projektui.

Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-2049.

Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3302.

Tikslas – sudaryti kuo palankesnes sąlygas išsaugoti iki Jungtinės Karalystės išstojimo dienos įgytas piliečių teises ir numatyti palankų reglamentavimą po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos atvykstantiems į Lietuvą Jungtinės Karalystės piliečiams finansuojant studijas ir teikiant paramą.

Komitetas pritarė įstatymo projektui.

Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-2057.

Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3308.

Šiuo Įstatymo pakeitimo projektu yra siekiama suderinti tarpusavyje priimtų įstatymų nuostatas ir atstatyti Mokslo ir studijų įstatymo XI-242 54 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymu XI-1369 priimtas nuostatas. Priėmus Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymą XIII-1658 2018 m. lapkričio 28 dieną Mokslo ir studijų įstatyme Nr. XI-242 77 straipsnio 3 dalyje neliko nuostatų, kurios buvo priimtos 2018 m. birželio 29 d. Mokslo ir studijų įstatymo XI-242 54 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymu XI-1369, kuriame buvo sunormintas meno doktorantūros procesas ir nustatyta, kad meno doktorantūros studijos vyktų pagal meno sritis ir kryptis, o ne pagal meno studijų sritis ir kryptis.

Komitetas pritarė įstatymo projektui.

Seimas 2019 m. balandžio 26 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-2089.

Lietuvos Respublikos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3391.

Įstatymo projekto rengimo tikslas – tinkamai perkelti Direktyvos 2005/36/EB 7 straipsnio 4 dalies ir 23 straipsnio 5 dalies b punkto nuostatas į nacionalinę teisę.

Komitetas pritarė įstatymo projektui.

Seimas 2019 m. birželio 13 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-2240.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3402.

Įstatymo projektas parengtas siekiant tobulinti esamą reglamentavimą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo darbo ar kitos teisėtos veiklos tikslais, įgyvendinti priemones, kurios leistų supaprastinti ir pagreitinti imigracijos procedūras, kartu mažinti galimybes jomis piktnaudžiauti ir stiprinti užsieniečių teisėto buvimo kontrolę.

Komitetas pritarė įstatymo projektui.

Seimas 2019 m. liepos 16 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-2338.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 30(2) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3505.

Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3506.

Lietuvos Respublikos Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 9, 10, 11, 12, 15, 19, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3507.

Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 10, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 25, 26, 27, 31, 32, 36, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3508.

Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3509.

Įstatymų tikslas – suderinti MOSTA veiklos teisinį reglamentavimą, pavadinimą ir valdymą su įstatymuose apibrėžta MOSTA veikla, atlikti redakcinius patikslinimus, susijusius su ministerijų pavadinimų pakeitimu.

Įstatymai Nr. XIII-2366, Nr. XIII-2367, Nr. XIII-2368, Nr. XIII-2369, Nr. XIII-2370 priimti 2019 m. liepos 16 d.

Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Mokyklų bendruomenių metais“ projektas Nr. XIIIP-3307.

Nutarimo projekto siūloma 2020 metus paskelbti Mokyklų bendruomenių metais. Tokiu būdu siekiama akcentuoti visos bendruomenės svarbą, visų suinteresuotų – mokinių, mokytojų ir tėvų – įsitraukimą, taip prisidedant prie mokyklos sėkmės. Taip pat siūloma pabrėžti mokyklos savarankiškumo svarbą ir būtinybę priimti šioje srityje reikalingus sprendimus.

Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui.

Seimo nutarimas Nr. XIII-2145 priimtas 2019 m. gegužės 30 d.

Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Tautodailės metais“ projektas Nr. XIIIP-3320.

Nutarimo projektu siūloma 2020 metus paskelbti Tautodailės metais.

2020-aisiais sukanka 130 metų, kai gimė Lietuvos dailės istorikas ir kritikas, grafikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, nusipelnęs meno veikėjas Paulius Galaunė. Vertinant P. Galaunės nuopelnus tautodailės plėtrai, jo vardu pavadinta geriausiems Lietuvos tautodailininkams skiriama premija, Kultūros ministerijos įsteigta dar 1976 metais. Nutarimo projektu siekiama pabrėžti tautodailės svarbą nacionalinei kultūrai ir atkreipti visuomenės dėmesį į tautodailininkų kūrybą.

Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui.

Seimo nutarimas Nr. XIII-2144 priimtas 2019 m. gegužės 30 d.

Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais“ projektas Nr. XIIIP-3324.

Nutarimo projektu siūloma 2020 metus paskelbti UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais.

2019 metais Vilniaus istorinis centras mini 25 metų, Kernavės archeologinė vietovė – 15 metų, 2020 metais Kuršių nerija minės 20 metų, Struvės geodezinis lankas – 15 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktis. Kiekvienai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė savo šalyje turėti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių. Todėl nutarimo projektu siekiama atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į šiuo objektus ir juos dar labiau puoselėti.

Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui.

Seimo nutarimas Nr. XIII-2143 priimtas 2019 m. gegužės 30 d.

Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Eugenijos Šimkūnaitės metais“ projektas Nr. XIIIP-3426.

Nutarimo projektu siūloma 2020 metus paskelbti Eugenijos Šimkūnaitės metais.

2020 m. sukanka 100 metų, kai gimė habilituota biologijos mokslų daktarė E. Šimkūnaitė. Ji išstudijavo ir moksliškai aprašė daug vaistažolinių augalų, gebėjo lyginti lietuvių vaistažolininkystės ir liaudies medicinos patirtį. Atmintinus metus siūloma skelbti siekiant

Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui.

Seimo nutarimas Nr. XIII-2272 priimtas 2019 m. birželio 27 d.

Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Ateitininkų metais“ projektas Nr. XIIIP-3534.

Nutarimo projektu siūloma 2020 metus paskelbti Ateitininkų metais.

Ateitininkų federacija 2020 m. minės savo veiklos 110 metų sukaktį. Projekte pabrėžiama, kad Ateitininkų veikla svarbi ugdant jaunimą krikščioniškų vertybių pagrindu ir katalikiškumo, tautiškumo, visuomeniškumo, inteligentiškumo, šeimyniškumo principais. Taip pat pabrėžiamas labai svarbus ateitininkų istorinį indėlį atkuriant ir puoselėjant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę bei išsaugant lietuvybę.

Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui.

Seimo nutarimas Nr. XIII-2303 priimtas 2019 m. liepos 9 d.

1.2. Parlamentinė kontrolė

Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svarbiausių metų darbų

2019 m. vasario 13 d. Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius pristatė Komitetui naujai paskirtus viceministrus – Valdemarą Razumą ir Moniką Bilotienę, informavo apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planuojamus darbus bendrojo ugdymo, aukštojo mokslo, profesinio mokymo, neformalaus ugdymo, sporto srityse.

Dėl Mokymosi šeimose asociacijos kreipimosi

2019 m. vasario 13 d. Mokymosi šeimoje asociacijos atstovai pristatė Komitetui prašymą dėl galimybės įteisinti mokymąsi šeimoje. Komitetas nutarė sudaryti darbo grupę dėl mokymosi šeimoje problemų sprendimo ir organizuoti klausymus.

Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo bendrojo ugdymo, mokslo ir studijų srityse

2019 m. vasario 13 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorius Raimondas Paškevičius pateikė Komitetui informaciją apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kuruojamų 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų prioritetus ir uždavinius ir administruojamų investicijų įgyvendinimą. Informaciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir taikymo plačiau papildė A. Monkevičius. Monkevičius teigė, kad efektyvumą kai kuriose srityse sunku pamatuoti, pažadėjo parengti Komiteto pageidaujamą analizę dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo kontrolės ir efektyvumo. E. Jovaiša paprašė pateikti Komitetui informaciją dėl mokytojų parengimo programos ir nurodyti priežastis, kodėl tos programos įgyvendinimo eiga stringa.

Europos Komisijos komunikatas „2019 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2018)770)

2019 m. vasario 13 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas pristatė Komitetui Ekonomikos ir investicijų ministerijos poziciją dėl Europos Komisijos išskirtų 2019 metų ES ekonominių ir socialinių prioritetų. Nutarta:

1. Iš esmės pritarti 2018-12-07 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvusios Ūkio ministerijos) suformuotai pozicijai Nr. POZ-617.

2. Atkreipti dėmesį į tai, kad:

2.1. Atnaujinant bendrojo ugdymo programas būtina atsižvelgti į vykstančias technologines permainas ir akcentuoti bendrųjų kompetencijų, raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimą, tokiu būdu suteikiant jaunuoliams darbo rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius;

2.2. Vienu iš svarbiausiu iššūkiu išlieka skirtumų tarp regionų mažinimas, todėl būtina toliau stiprinti švietimo kokybę Lietuvos regionuose, užtikrinant lygias mokinių galimybes gauti kokybišką švietimą bei lygias galimybes toliau siekti kokybiško išsilavinimo ir mokymo.

Specializuoto Komiteto išvada pateikiama Seimo Europos reikalų komitetui.

Dėl Profesinio mokymo įstatymo įgyvendinimo

2019 m. kovo 13 d. Švietimo ir mokslo viceministrė Monika Bilotienė pristatė Komitetui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą informaciją apie teisės aktų, įgyvendinsiančių Profesinio mokymo įstatymą, rengimo eigą ir esamus pokyčius profesinio mokymo srityje. Nutarta sprendimą priimti kitame posėdyje.

Dėl verslumo bei ekonomikos mokymo mokyklose būklės

2019 m. kovo 13 d. Seimo narys G. Steponavičius pristatė Komitete dalyvaujančius VšĮ „Junior Achievement“ direktorę Andželiką Rusteikienę, valdybos pirmininką Vladą Lašą, valdybos narę Rūtą Ežerskienę, Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovę Mariją Vyšniauskaitę. A. Rusteikienė pristatė Komitetui Junior Achievement Lietuva atliktą tyrimą apie praktinio verslumo ugdymo poveikį mokiniams ir ugdymo procesams. M. Vyšniauskaitė informavo apie Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtą ir išleistą naujos kartos lietuvišką ekonomikos vadovėlį „Ekonomika per 31 valandą“, kuris Niujorke paskelbtas geriausiu projektu pasaulyje, apdovanotas prestižiniu Templetono laisvės apdovanojimu ir 100 tūkst. JAV dolerių premija. Pranešėja teigė, kad subūrus geriausių šalyje ekonomikos mokytojų komandą, kurie dirbo kartu su ekonomikos ekspertais, parengta vadovėlio medžiaga buvo išbandyta 28 mokyklose su daugiau nei 1 tūkst. moksleivių ir jų mokytojais. Tai leido ištobulinti vadovėlį, kad jis kuo geriau atitiktų realius moksleivių lūkesčius, ir sukurti nuolat atnaujinamą, išsamią e. knygą mokytojui „Ekonomikos-vadovelis.lt“, kurioje pateikiami visi atsakymai, vaizdo medžiaga, žaidimai ir interaktyvios priemonės. Vadovėlio iniciatorė pasidžiaugė, kad kūrybinėse dirbtuvėse mokytojams padedama pasiruošti ir per vienus mokslo metus padėti mokiniams perprasti pagrindinius ekonomikos principus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pritarė pristatytai iniciatyvai, informavo, kad 2019 m. rugsėjo mėn. bus pradėtas bandomasis ekonominio raštingumo projektas dešimtyje Lietuvos mokyklų, bus pasirašyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sutartis su VšĮ Junior Achievements Lietuva dėl 10 000 eurų vertės projekto.

Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ES-19-25/KOM(2019)62, kuriuo nustatomos nuostatos dėl judumo mokymosi tikslais veiklos pagal programą „Erasmus+“ tolesnio vykdymo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojus iš Europos Sąjungos

2019 m. kovo 18 d. komitetas susipažino su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija – pritarti reglamento tikslui. Argumentai: Programos „Erasmus+“ atitiktis subsidiarumo principui jau buvo įvertinta priimant minėtą reglamentą. Nutarta, kad nėra galimo prieštaravimo subsidiarumo principui ir pritariama ministerijos pozicijai.

Dėl švietimo įstaigose dirbančių kultūros darbuotojų atlyginimų

2019 m. balandžio 24 d. nutarta tęsti šio klausimo svarstymą š. m. birželio mėn. Seimo Kultūros komiteto ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bendrame posėdyje. Kreiptis į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir prašyti parengti koncepciją dėl švietimo įstaigose dirbančių kultūros darbuotojų pavaldumo nustatymo bei pateikti duomenis apie švietimo įstaigose dirbančių kultūros darbuotojų skaičių, lėšų poreikį šių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti bei galimybę kompensacijoms išmokėti.

Dėl Lietuvos mokslų akademijos (LMA) 2018 metų veiklos ataskaitos

2019 m. gegužės 15 d. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Juras Banys pristatė Komitetui LMA 2018 metų veiklos ataskaitą.

Dėl 2019 metų priėmimo į profesines mokymo įstaigas

2019 m. gegužės 15 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas pateikė Komitetui informaciją apie 2019 metų priėmimo į profesines mokymo įstaigas rezultatus.

Profesinio mokymo pertvarka: vėluojančių teisės aktų priėmimas, mokyklų tinklas

2019 m. gegužės 15 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas informavo Komitetą apie Ministerijos vykdomą profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarką, poįstatyminių teisės aktų rengimą, pameistrystės reglamentavimą, profesinio mokymo finansavimo tvarką, pasirengimą priėmimui į profesinio mokymo įstaigas 2019 metais. Apie profesinių mokyklų absolventų ir perkvalifikavimo kursų klausytojų kvalifikaciją, motyvaciją ir darbdavių nuomonę apie jų gebėjimus įsilieti į darbo rinką kalbėjo LAMA BPO prezidentas P. Žiliukas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus patarėja Milda Kojelienė. Komitetas nutarė svarstymą dėl profesinių mokyklų finansavimo, pameistrystės reglamentavimo tęsti kituose Komiteto posėdžiuose.

Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolierės kreipimosi

2019 m. gegužės 29 d. komitetas nutarė problemas dėl mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičiaus ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus svarstyti kituose Komiteto posėdžiuose.

Klausymų dėl neformalaus vaikų švietimo sprendimo patvirtinimas

2019 m. gegužės 29 d. Švietimo ir mokslo komiteto pavedimu komiteto nariai G. Steponavičius ir K. Smirnovas 2019 m. gegužės 22 d. organizavo viešus klausymus Neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) padėčiai aptarti, kuriuose dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, NVŠ teikėjų, nevyriausybinių organizacijų, tėvų, moksleivių atstovai.

NUTARTA. Švietimo ir mokslo komitetas,

pripažindamas, kad NVŠ finansavimo modelis duoda teigiamus rezultatus ir svariai prisideda prie didesnio moksleivių dalyvavimo ir veiklų įvairovės,
įvertindamas klausymuose išgirstą bei pateiktą informaciją,
gavęs dalyvavusiųjų asmenų sutarimą,
remdamasis Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje ir priemonių plane įtvirtintais siekiais,
atkreipdamas dėmesį, kad 2019-aisiais metais baigiasi šio modelio finansavimas ES lėšomis,

Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai:

1) 2020-aisias metais užtikrinti tvarų NVŠ finansavimą valstybės biudžeto lėšomis;

2) toliau didinti NVŠ prieinamumą ir įvairovę bei užtikrinti paslaugų teikėjų ir gavėjų lygiateisiškumą.

Komitetas įvertindamas NVŠ svarbą, siūlo artimiausiu metu apsispręsti dėl tolesnės NVŠ plėtros ir apsvarstyti galimybę:

1) Didinti lėšų sumą skiriamą vienam vaikui;

2) Įtraukti vasaros atostogų laikotarpį NVŠ krepšelio finansavimui;

3) Įtraukti priešmokyklinio amžiaus vaikus NVŠ sistemą;

4) Didesnį dėmesį skirti NVŠ paslaugų kokybei užtikrinti.

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2018 m. ataskaitos

2019 m. birželio 5 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pristatė Komitetui Komisijos 2018 metais nuveiktus darbus, informavo apie spręstinas problemas.

Dėl aukštųjų mokyklų turto valdymo

2019 m. birželio 5 d. posėdžio dalyviai pasikeitė nuomonėmis aukštųjų mokyklų valdomo nekilnojamojo valstybės turto naudojimo. Nutarta svarstymą tęsti kituose Komiteto posėdžiuose.

Dėl 2020 metų Valstybės kontrolės veiklos plano

2019 m. birželio 5 d. komiteto nariai susipažino su valstybės kontrolieriaus raštu ir nusprendė pateikti kitame Komiteto posėdyje pasiūlymus dėl 2020 metų valstybės kontrolės veiklos plano.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų auditų rezultatai

2019 m. birželio 12 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pateikė informaciją apie Ministerijai pavaldžių įstaigų, jų vykdomų funkcijų pertvarką.

Dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2018 metų ataskaitos

2019 m. birželio 12 d. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė Loretas Tauginienė pristatė Komitetui Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2018 metų veiklos ataskaitą.

Dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos pareigybių skaičiaus didinimo

2019 m. birželio 12 d. komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. įsigaliojus Bendrajam asmens duomenų reglamentui, įstaigoje privalo dirbti asmens duomenų apsaugos pareigūnas. Tarnybos viešumo principas būtųįgyvendinamas efektyviai, būtų skiriama pakankamai žmogiškųjų išteklių neetiško elgesio prevencinėms priemonėms akademinėje bendruomenėje organizuoti, siūlo:

Seimo valdybai pritarti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus prašymui ir padidinti didžiausią pareigybių skaičių nuo „8“ iki „10“. Su darbuotoju šiose pareigose būtų sudaroma darbo sutartis.
Siūlyti Vyriausybei skirti lėšas 2020 metų valstybės biudžete Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos tinkamam finansavimui įgyvendinti.

Dėl ikimokyklinio ugdymo būklės, prieinamumo, auklėtojų atlyginimų ir kt.

2019 m. birželio 12 d. kalbėjo: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, Švietimo, mokslo ir sporto misterijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė informavo apie ikimokyklinio ugdymo būklę Lietuvoje, Europos Tarybos rekomendacijas dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą, Ministerijos parengtas priemones prieinamumui gerinti, pedagogų rengimo problemas, atsakė į Seimo narių klausimus. Apie ugdymo paslaugų prieinamumą, ugdymo įstaigų plėtrą kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Vilniaus m. vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Dėl sporto mokslo doktorantūros

2019 m. birželio 26 d. nutarta organizuoti platesnę diskusiją dėl sporto doktorantūros įsteigimo.

Technologijų ir inovacijų įstatymo įgyvendinimo eiga

2019 m. birželio 26 d. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda pristatė Komitetui informaciją dėl Technologijų ir inovacijų įstatymo įgyvendinimo.

Lyderystės mokyklose stiprinimas: mokyklų vadovų konkursai, motyvacinio paketo kūrimas

2019 m. birželio 26 d. nutarta įvertinus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktus duomenis ir analizę dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5(1), 56(3) straipsniais įstatymo Nr. XIII-592 įgyvendinimo, sudaryti darbo grupę. Siūlyti darbo grupei Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-592 įgyvendinimo priemonių planą parengti iki liepos 10 d.

Dėl kultūros darbuotojų, dirbančių švietimo įstaigose, atlyginimų

2019 m. birželio 26 d. nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašą ir apsvarstyti galimybę į jį įtraukti švietimo įstaigose dirbančius bibliotekininkus, chorvedžius, kitus ugdyme dalyvaujančius darbuotojus ir užtikrinti deramą finansavimą tokiam sprendimui įgyvendinti.