Priklausomybių prevencijos komisija lankėsi priklausomų asmenų bendruomenėje
2018 m. gegužės 17 d. pranešimas žiniasklaidai
Komisijos pirmininkės L. Matkevičienės asmeninio archyvo nuotrauka
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija, norėdama susipažinti su sveikstančiųjų priklausomų žmonių socialinės reintegracijos paslaugų ir kompleksinės pagalbos asmenų artimiesiems prieinamumu, š. m. gegužės 16 d. lankėsi priklausomų asmenų bendruomenėje „Aš esu“, Vilniuje.
Bendruomenės „Aš esu“ veikla apima reabilitacijos, reintegracijos, artimųjų, visuomenės jautrinimo, sklaidos į Vilniaus arkivyskupijos parapijas programas. Bendruomenėje nuolat gyvena nuo 15 iki 20 asmenų priklausomų nuo alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų. Bendruomenėje dirba kompleksinę pagalbą priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems suteikti galinti sielovadininkų, psichiatrų, psichologų, socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų ir savanorių komanda. Svarbi bendruomenės veiklų dalis skirta darbui su Lietuvos parapijomis, kuria siekiama skleisti žinią apie pagalbos priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems galimybes bei mažinti stigmatizuojantį visuomenės požiūrį į priklausomybės ligą, kuris ypatingai trukdo sėkmingam sveikimui, reintegracijai ir veiksmingai prevencijai.
Bendruomenės vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas supažindino Seimo narius su pagrindiniais efektyvios pagalbos sveikstantiems aspektais, galinčiais padėti sėkmingai priklausomų asmenų reabilitacijai ir reintegracijai.
K. Dvareckas pažymėjo, kad priklausomam asmeniui išreiškus norą sveikti, gydymas turi būti prieinamas neatidėliojant. „Sunkiausia būna tada, kai sergančiojo artimieji skambina ir prašo pagalbos, nes priklausomas asmuo yra pareiškęs norą sveikti, bet padėti nėra galimybių“, – sakė bendruomenės vadovas.
Taip pat, labai svarbu, kad sveikstančiam asmeniui turi būti suteikta galimybė išbūti gydymo programoje tiek laiko, kiek reikia individualiu atveju. Įgyvendinant šį aspektą, susiduriama su nedarbingumo pažymėjimo išdavimo problema, kai, asmenims, sergantiems psichikos ir elgesio sutrikimais dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, esant priklausomybės ar abstinencijos sindromui, gydymosi laikotarpiui išduodamas ne ilgesnis kaip 14 kalendorinių dienų ir tik vieną kartą per kalendorinius metus, nedarbingumo pažymėjimas.
Moksliniai tyrimai nurodo, kad 14 dienų laikotarpis yra per mažas priklausomybių, kaip ir kitų lėtinių ligų (dažniausiai nurodomas laikotarpis iki 3 mėn.), gydymui, kuris yra gana ilgas procesas ir apima kelis gydymo epizodus.
Atsižvelgiant į tai, Seimo komisija siūlys tikslinti sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“, didinant nedarbingumo suteikimo laikotarpį.
Bendruomenės reabilitacijos vadovė, psichologė Justina Kymantienė pristatė 2018 m. vykdytos apklausos „Sveikimo stebėjimas“, į kurią buvo įtraukti 2014–2017 m. bendruomenės reabilitacijos ir/arba reintegracijos programose dalyvavę asmenys, rezultatus: iš 95 proc. reabilitacijos programoje dalyvių ir absolventų, 52 proc. ją baigė, reintegraciją baigė 49 proc. dalyvių (dalyvavo 56 proc.), reabilitaciją ir reintegraciją baigė 46 proc. dalyvių (dalyvavo 52 proc.).
Išvažiuojamajame komisijos posėdyje dalyvavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pristatė ministro įsakymais patvirtintus 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto, projektų „Socialinių atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ ir „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ finansavimo sąlygų aprašus. Bendruomenės atstovai nuogąstavo, kad, teikiant paraiškas dėl finansavimo, susiduriama su problemomis, kurios apsunkina finansavimo gavimą bendruomenėms.
Komisija planuoja tęsti šio klausimo svarstymą, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas bendruomenėms, padedančioms sveikstantiems priklausomiems žmonėms, didinant socialinės reintegracijos paslaugų ir kompleksinės pagalbos asmenų artimiesiems prieinamumą.
Posėdyje komisija pritarė Vyriausybei teikiamiems siūlymams dėl sergamumo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV/AIDS) ir lytiškai plintančiomis infekcijomis paplitimo, diagnozavimo ir gydymo prieinamumo Lietuvoje. Komisija suformulavo dešimties punktų siūlymus, siekiant kuo skubiau valdyti ŽIV ligos epidemiologinę situaciją Lietuvoje.
Komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė, tel. (8 5) 239 6684
Parengė
Komisijų sekretoriato patarėja
Erika Mikalajūnienė, tel. (8 5) 239 6815, e. p. [email protected]