Seime aptartos probleminio lošimo aktualijos

2018 m. gruodžio 6 d. pranešimas žiniasklaidai

2018 m. gruodžio 5 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisija kartu su Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surengė diskusiją „Probleminio lošimo aktualijos Lietuvoje“.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – Olga Posaškova)

Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė pristatė Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros studentų darbų parodą, kurioje įvairiais kampais analizuodami probleminio lošimo problemą, studentai buvo skatinami ieškoti nestandartinių įžvalgų ir vizualinės išraiškos būdų.

Parodoje eksponuojama vienuolika studentų grafinio dizaino darbų, kuriuos ateityje planuojama demonstruoti viešose erdvėse, taip atkreipiant dėmesį į azartinių lošimų, kaip specifinės pramogos rūšies keliamas socialines, biologines ir psichologines problemas ne tik lošiančiajam, bet ir jo artimiesiems (nuotraukoje „Nepaėjo korta“ – vienas iš parodos eksponatų).

Sveikinimo žodį tarusi Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė akcentavo, kad nepaisant iš lošimų verslo valstybei gaunamos naudos, azartiniai lošimai nėra įprasta ekonominė veikla, o specifinė tiek savo pobūdžiu, tiek ir galimu poveikiu visuomenei veikla, kuri asmenims gali sukelti priklausomybę. „Tai – specifinis verslas, todėl jis yra valstybių reguliuojamas ir griežtai reglamentuojamas. Reguliavimo tikslas – visuomenės, ypač pažeidžiamiausių jos narių, apsauga nuo galimų neigiamų lošimų pasekmių“, – sakė Seimo Pirmininko pavaduotoja.

Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys, apžvelgė apribojusių savo teisę lošti asmenų registrą: 2018 m. lapkričio 30 d. duomenimis (2017–2018 m.), yra įregistruotas 6031 prašymas neleisti lošti. Tuo tarpu per 2004–2017 metus, tokių prašymų buvo pateikta 4570. 95 proc. pateikusiųjų prašymus yra vyrai. Iš visų prašymus pateikusių asmenų, 85 proc. jų yra 18–40 amžiaus žmonės, – „tai darbingiausio amžiaus žmonės, kurie galėtų prisidėti, kurdami bendrą vidaus produktą“, – sakė V. Daukšys.

Primename, kad prašymus galima pateikti: elektroniniu būdu portale „Elektroniniai valdžios vartai“, tiesiogiai prisijungus ir užpildžius nustatytos formos prašymą; Lošimų organizavimo vietoje, kur asmeniui bus suteikta galimybė prisijungti prie portalo „Elektroniniai valdžios vartai“; tiesiogiai atvykus į Lošimų priežiūros tarnybą adresu Ukmergės g. 222, Vilnius.

Įvairūs moksliniai tyrimai ir praktika rodo, kad dėl vieno lošėjo probleminio lošimo kenčia 20 – 30 asmenų, kurie patiria finansines, socialines ir kitas problemas, išgyvena psichologinius sunkumus, t. y. 6 000 probleminių lošėjų aplinkoje dėl jų lošimų kenčia mažiausiai 120 000 asmenų (pvz., Klaipėdoje gyvena 148 908 gyventojų). Tai yra beveik tiek žmonių, kiek gyvena Panevėžyje (88 678) ir Marijampolėje (35 692), arba Šiauliuose (100 575) ir Ukmergėje (20 570).

Apie lošimų Lietuvoje iššūkius ir politikos prioritetus, diskusijoje pasisakęs Finansų ministerijos Finansų rinkos politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus, išskyrė keturis politikos formuotojų iššūkius: vartotojų apsaugą, skaidraus ir sąžiningo lošimo proceso užtikrinimą (ES tarybos sprendimas dėl 2014 m. Europos konvencijos dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis), pinigų plovimo prevenciją (ES 5-oji Pinigų plovimo direktyva) ir lošimo verslo transformaciją (internetas, video žaidimai). Apžvelgė ir konkrečias 2015–2018 m. priimtas, vykdomas bei svarstomas iniciatyvas.

Labai svarbūs buvo ir kitų, diskusijoje dalyvavusių specialistų pranešimai: apie priklausomybę nuo azartinių lošimų kitų priklausomybių kontekste, prevencijos svarbą, ugdant sveiką asmenybę, priklausomybės reabilitacijos pergales ir sunkumus.

Svarbiausia buvo išgirsti paties lošiančiojo, esančio sveikimo kelyje, bei lošiančiųjų artimųjų mintis apie savo patirtį, iš jų tiek Seimo nariai, tiek ir Vyriausybės atstovai išgirdo konkrečius prašymus ir siūlymus, kuriuos įgyvendinus, jų kelias į ateitį be šios priklausomybės būtų lengvesnis.

Diskusijos vaizdo įrašas ir nuotraukų galerija.

Šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-1199), kuriuo siekiama riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei ir ypač nepilnamečiams asmenims. Įstatymo projektu siūloma nustatyti griežtą ir aiškų azartinių lošimų reklamos reglamentavimą.

Siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija būtų talpinama interneto svetainėse, ji privalėtų būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės.

Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama būtų skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.

Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad skelbiant minėtą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.

Projektu siūloma nustatyti reikalavimą lošimų organizatoriui patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus.

Komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė, tel. (8 5) 239 6684

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja

Erika Mikalajūnienė, tel. (8 5) 239 6815, e. p. [email protected]