Savižudybių ir smurto prevencijos komisija

Komisija ragina Sveikatos apsaugos ministeriją glaudžiau bendradarbiauti rengiant teisės aktų projektus savižudybių prevencijos klausimais

2018 m. birželio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Birželio 27 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija posėdyje svarstė Sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektą, kuriuo numatoma patvirtinti Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenantiems ir savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims teikimo tvarkos aprašą (toliau – aprašas).

Aprašo projekto svarstymą paskatino įvairių pagalbos telefonu linijų atstovų viešai pareikšti nuogąstavimai, kad apraše nustatyta tvarka ketinama iš emocinės paramos telefonu tarnybų savanorių atimti teisę teikti emocinę paramą asmenims, ketinantiesiems pasitraukti iš gyvenimo.

Posėdyje dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Astrauskienė patikino, kad aprašą rengusi darbo grupė nesiekė apriboti emocinės paramos tarnybų savanorių teisės teikti pagalbą. Pranešėjos teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija siekia, kad aprašo nuostatos nesukeltų nesusipratimų, todėl ministerija laukia visų suinteresuotų institucijų, tarnybų ir specialistų pasiūlymų, ketina į juos atsižvelgti, tobulindama aprašo projektą. Su aprašo projektu galima susipažinti čia.

Posėdyje dalyvavęs Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vadovas Marius Strička teigė, kad šią savaitę yra suplanuotas susitikimas su emocinės paramos tarnybų asociacijos atstovais. Susitikimo metu ketinama aptarti, kokie siūlymai galėtų būti tiekiami dėl aprašo projekto, siekiant užtikrinti, kad emocinės paramos tarnybų veikla nebūtų ribojama.

Posėdžio metu pateikta nemažai klausimų ir pastebėjimų dėl aprašo nuostatų tikslinimo, aptarti komisijos gauti specialistų siūlymai dėl minėto dokumento tobulinimo. Diskutuota, ar įvairių sričių įstaigų atstovai, kurie pagal aprašą bus įpareigoti dalyvauti asmens savižudybės grėsmės nustatymo, pagalbos teikimo savižudybės grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenantiems asmenims procese, yra tinkamai pasirengę atpažinti savižudybės riziką ir turi specifinių žinių, kaip elgtis konkrečiu atveju. Komisijos narių siūlymu, visos ministerijos pagal kompetenciją turėtų pateikti pavaldžioms įstaigoms gaires ir rekomendacijas dėl įstaigų darbuotojų pasirengimo (mokymų, informacinės sklaidos ir pan.) vykdyti nuostatuose nurodytas funkcijas, susidūrus su savižudybės grėsmę patiriančiu, savižudybės krizę išgyvenančiu asmeniu.

Komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos informuoti komisiją, kai bus atlikti aprašo projekto tobulinimo darbai.

Komisija taip pat svarstė klausimą dėl psichologinės pagalbos prieinamumo aukštosiose mokyklose. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas pristatė svarbiausius Lietuvos studentų sąjungos atliktų nacionalinių ir nepriklausomų Socialinės dimensijos tyrimo (2017 m.) ir Psichologinės studentų būklės ir pagalbos tyrimo (2018 m.) svarbiausius rezultatus. E. Sarkanas informavo, kad Lietuvos studentų sąjunga kartu su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe kreipėsi į ministerijas, Lietuvos universitetų rektorių konferenciją bei Lietuvos kolegijų direktorių konferenciją, pabrėždama būtinybę kurti ir stiprinti akademinio ir psichologinio konsultavimo sistemas aukštosiose mokyklose, remiantis užsienio valstybių gerąja praktika. Posėdyje gausiai dalyvavę aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) atstovai išsakė problemas dėl didelio psichologinės pagalbos poreikio ir mažų psichologinei pagalbai skiriamų išteklių. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė, remdamasi tarnybos atliktos įstaigų apklausos rezultatais, teigė, kad aukštosios mokyklos neskiria pakankamai dėmesio studentų psichologinės būklės klausimams ir nėra pasirengusios reaguoti į psichologinio smurto ir seksualinio priekabiavimo apraiškas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Lietuvos studentų sąjunga ragina pagal kompetenciją aukštųjų mokyklų vadovus ir valstybines institucijas spręsti aukštųjų mokyklų bendruomenei aktualius psichologinės pagalbos prieinamumo, psichologinio smurto ir seksualinio priekabiavimo apraiškų aiškaus reglamentavimo ir draudimo, prevencinių priemonių sukūrimo, atsakomybės ir pasekmių už pažeidimus tvarkos nustatymo klausimus.

Komisija ketina grįžti prie šio klausimo svarstymo Seimo rudens sesijos metu, kviesdama Seimo Švietimo ir mokslo komitetą kartu su komisija imtis koordinacinio vaidmens – skatinti Švietimo ir mokslo ministeriją kartu su kompetentingomis institucijomis parengti ir pateikti gaires bei konkrečias rekomendacijas aukštosioms mokykloms psichologinės pagalbos prieinamumo, prevencinių priemonių taikymo psichologinio smurto ir seksualinio priekabiavimo klausimais.

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas

Robertas Šarknickas, mob. 8 679 53594

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato vedėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (8 5) 239 6855