2017 m. balandžio 20 d. pažyma dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus neliečiamybės atėmimo Nr. 233-PŽ

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

LAIKINOJI TYRIMO KOMISIJA DĖL SUTIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĮ GINTARĄ STEPONAVIČIŲ PATRAUKTI BAUDŽIAMOJON ATSAKOMYBĖN

Pažyma

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus

neliečiamybės atėmimo

2017 m. balandžio 20 d. Nr. 233-PŽ

Vilnius

1. Komisija sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2017-04-18 nutarimu Nr. XIII-283.

2. Komisijos sudėtis: Komisijos pirmininkas Virginijus Poderys, Komisijos nariai: Vida Ačienė, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Dainius Kreivys, Michal Mackevič, Andrius Palionis, Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma, Valerijus Simulik, Petras Valiūnas, Juozas Varžgalys.

3. Komisijos tyrimo esmė: Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017-04-12 raštas Nr. 17.2-3249 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn“.

4. Komisijos darbo trukmė: nuo 2017-04-18 iki 2017-04-20.

5. Komisijos posėdžio data: 2017-04-20.

6. Komisijos posėdyje dalyvavo:

Komisijos nariai Virginijus Poderys, Vida Ačienė, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Dainius Kreivys, Michal Mackevič, Andrius Palionis, Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma, Valerijus Simulik, Petras Valiūnas, Juozas Varžgalys.

Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjai Alfredas Veleckis, Darius Karvelis.

Seimo narys Gintaras Steponavičius.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.

7. Komisijos tyrimo rezultatai:

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis 2017-04-12 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą prašydamas sutikimo leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį G. Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn.

Komisija 2017-04-20 posėdyje išanalizavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017-04-12 rašte Nr. 17.2-3249 nurodytas aplinkybes. Pagal pateiktą informaciją Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras organizuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje 2016-05-11 pradėtą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 02-7-00010-16 pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (itin kvalifikuotas kyšininkavimas), 227 straipsnio 3 dalyje (itin kvalifikuotas papirkimas), 226 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje (itin kvalifikuota prekyba poveikiu).

Komisijos 2017-04-20 posėdyje dalyvavęs Lietuvos Respublikos prokuratūros Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius paaiškino, kad šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012–2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas G. Steponavičius nuo 2015-10-29 iki 2016-02-02 priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, vykdė neteisėtą veiklą, iš kurios gavo turtinės ir kitokios asmeninės naudos – buvo neteisėtai finansuojama politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, kurios vienu iš vadovu buvo G. Steponavičius.

Generalinė prokuratūra mano, kad taip 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys G. Steponavičius piktnaudžiavo konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte (Seimas leidžia įstatymus), taip pat – Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Statutas) 9 straipsnio 1 punkte numatyta teise (Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose), sulaužė 2012-11-16 duotą Seimo nario priesaiką, pažeidė Statuto 18 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams.

Generalinė prokuratūra, be to, mano, kad Seimo narys G. Steponavičius taip pat pažeidė:

– Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1252 redakcija) 19 straipsnyje numatytą draudimą juridiniams asmenims finansuoti politines partijas;

– 2006-09-19 įstatymu Nr. X-816 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso: 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, jog valstybės politikas viešajame gyvenime pareigas privalo vykdyti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, jog valstybės politikas viešajame gyvenime privalo elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengti nesąžiningų pranašumo siekimo būdų.

Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, prokuroras 2016-08-11 priėmė nutarimą apklausti G. Steponavičių liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šis prokuroro nutarimas 2016-08-11 buvo paskelbtas G. Steponavičiui, kuris, jam sutikus, 2016-08-11, 2016-12-09, 2016-12-12, 2016-12-13, 2016-12-21 bei 2017-03-09 buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu G. Steponavičiumi yra atlikti, o tolesnis baudžiamasis procesas (ikiteisminis tyrimas) dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario G. Steponavičiaus negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti G. Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn.

Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, generalinis prokuroras prašo Lietuvos Respublikos Seimą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos Seimo narį G. Steponavičių.

Seimo narys G. Steponavičius nesutinka su Generalinės prokuratūros kaltinimais.

Pripažindamas, kad buvo susitikęs su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, prašė paremti jo fondą ir vieną viešąją įstaigą, tvirtina, kad tai buvo skaidri, teisėta veikla.

G. Steponavičiaus teigimu, Generalinė prokuratūra kreipiasi dėl neliečiamybės panaikinimo įtardama galimą piktnaudžiavimą tarnyba, bet šis kreipimasis neturi jokių sąsajų su galimu kyšininkavimu ar korupcija. Iš esmės kalbama apie paramą dviem įstaigoms – G. Steponavičiaus vardo fondui ir viešajai įstaigai, ir šios lėšos buvo panaudotos prasmingiems visuomeniniams projektams finansuoti. G Steponavičius tvirtina, kad tai buvo visiškai teisėtai gauta parama ir nėra susijusi su neskaidriu partijos finansavimu. G. Steponavičius taip pat tvirtino, kad dalyvaudamas minėtų organizacijų renginiuose pilietinei visuomenei skatinti neturėjo jokios naudos kaip kandidatas per Seimo rinkimus, nes kampanijos metu tokiuose projektuose nedalyvavo. Seimo rinkimų kampanijos metu tokie projektai nebuvo vykdomi, nei fondo, nei kitų organizacijų veikla nebuvo įgyvendinama, kur G. Steonavičius būtų dalyvavęs ar susijęs.

G. Steponavičius kategoriškai nesutinka su Generalinės prokuratūros teigimu, kad dalis „MG Baltic“ paramos lėšų, pervestų į su partija susijusio fondo ir viešosios įstaigos sąskaitas, buvo panaudota padengti įsiskolinimams už politinės partijos ir Seimo nario veiklos viešinimui skirtus renginius, kita dalis buvo skirta G. Steponavičiaus, kaip kandidato į 2016-2020 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą, veiklos viešinimui.

Tvirtindamas, kad verslininkų lėšomis buvo remiami pilietiniai projektai, šios lėšos nepasiekė partijos, o jis asmeniškai jokios naudos neturėjo, G. Steponavičius įtarimus kategoriškai atmeta ir pateikė savo argumentus, kuriais grindžia savo poziciją:

1. 2015 m. spalio 29 d. susitikimas su R. Kurlianskiu: pokalbis apie galimą paramą Laisvės studijų centro ir Gintaro Steponavičiaus paramos fondo vykdomiems projektams. Apie jokių su „MG Baltic“ susijusių įstatymų svarstymą ir priėmimą Seime nekalbėta.
2. 2016 m. sausio 11 d. pietų su R. Kurlianskiu metu prašyta skirti paramą 10 tūkst. eurų Laisvės studijų centro ir 5 tūkst. eurų Gintaro Steponavičiaus paramos fondo vykdomiems projektams. Taip pat kalbėta apie rinkimų kampaniją ir galimą oficialią paramą vienmandatinėje apygardoje, kai bus atidaryta speciali kandidato sąskaita. Parama iš su „MG Baltic“ susijusių fizinių asmenų rinkimams vienmandatėje apygardoje negauta, 2016 m. balandžio mėn. prasidėjus rinkimų kampanijai, prašymas dėl paramos neteiktas.
3. 2016 m. vasario mėn. pradžia – parama abiejų organizacijų vykdomai veiklai gauta, remiantis pateiktais raštiškais prašymais.
4. Laisvės studijų centras 2016 metais iš viso gavo 21 838,30 euro įplaukų. Lėšos skirtos kelis metus vykdomam projektui „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ (jaunimo autoritetams – muzikantų, žurnalistų honorarams ir kelionės išlaidoms mokėti), viso per 3 metus aplankyta apie 300 mokyklų, pilietiškumo pamokų metu jokia politinė agitacija nevykdyta. Laisvės studijų centro 2016 metų gautos lėšos taip pat skirtos kelių švietėjiškų renginių finansų, inovacijų ir darnaus vystymosi klausimais patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, direktoriaus atlyginimams už 2014–2016 mokėti, narystės mokesčiai Europos liberalų forume ir kitos teisėtos administracinės išlaidos.
5. G. Steponavičiaus paramos fondas 2016 metais turėjo 6 660,83 euro įplaukų. Lėšos skirtos nedideliems fondo projektams remti, fondo direktoriaus atlyginimui išmokėti, apskaitos ir audito įmonės paslaugoms apmokėti. Fondo veikla nesusijusi su politika ir nėra naudojama rinkimų tikslais, organizacija valdoma nepriklausomos valdybos, parama skirta pilietiniams ir visuomeniniams projektams. Paminėtini projektai – „Bėgimas už Lietuvos mokyklas“, jaunimo iniciatyvų rėmimas. Visa informacija apie fondo gautą paramą ir remtus projektus skelbiama organizacijos Facebook‘o paskyroje.
6. Abiejų organizacijų pajamų ir išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą patvirtina banko sąskaitų išrašai, taip pat organizacijų dokumentai, kuriais disponuoja ir prokuratūra. Jokios asmeninės naudos iš šių organizacijų vykdytų projektų neturėjau.

Minimų „MG Baltic“ naudingų įstatymų priėmimas: 2015 metų lapkričio mėn. priimtas vadinamųjų greitųjų kreditų įstatymas (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI -1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28,29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211, 221, 222, 231, 251straipsniais ir penktuoju 1 skirsniu projektą Nr. XIIP-3370(2)) sugriežtino ir apribojo greitųjų kreditų įstaigų veiklą. Kaip šie įstatymai naudingi „MG Baltic“ turi atsakyti prokuratūra. Dėl Seimo nutarimo „Kelias Utena–Vilnius“ (Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Utena - Vilnius“ projekto Nr. XIIP-2013(2)) priėmimo: dalyvavau balsavime ir susilaikiau, kitaip tariant, buvau prieš tokį projektą. Mano atmintis nešlubuoja. Su manimi apie šių teisės aktų priėmimą niekas iš minimos įmonių grupės niekada nėra kalbėjęs, prašęs ar bent užsiminęs. Taip pat patvirtinu, kad nebuvo jokių prašymų, susijusių su „MG Baltic“ galimais interesais Seime ar už jo ribų.

Pateikdamas šiuos argumentus, G. Steponavičius, nors ir nesutinka su generalinio prokuroro pateiktas vertinimais ir galimais įtarimais, nenori ir neketina dangstytis savo teisine neliečiamybe ir yra pasirengęs paneigti jam pateikiamus Generalinės prokuratūros kaltinimus teisme.

Komisija pažymi, kad:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnyje numatyti baudžiamojo proceso ypatumai asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

3. G. Steponavičius yra Seimo narys. Jis naudojasi Seimo nario neliečiamybe, numatyta Konstitucijos 62 straipsnio antrojoje dalyje ir Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje, t. y. jis, kaip Seimo narys, be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

4. Generalinės prokuratūros 201704-12 rašte Nr. 17.2-3249 nurodytos aplinkybės ir argumentai, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus ir Seimo nario G. Steponavičiaus paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus leidžia manyti, kad generalinio prokuroro prašymas dėl sutikimo Seimo narį G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn yra pagrįstas.

5. Seimo narys G. Steponavičius, nors ir nesutinka su generalinio prokuroro pateiktas vertinimais ir galimais įtarimais, nenori ir neketina dangstytis savo teisine neliečiamybe ir yra pasirengęs paneigti jam pateikiamus Generalinės prokuratūros kaltinimus teisme. Seimo narys G. Steponavičius paprašė Komisiją siūlyti Seimui tenkinti generalinio prokuroro prašymą ir leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

8. Komisijos sprendimas.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2017-04-18 nutarimo Nr. XIII-283 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn“ 4 straipsnyje nurodytą pavedimą,

s i ū l o Lietuvos Respublikos Seimui sutikti, kad Seimo narys G. Steponavičius būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

9. Komisijos sprendimui pritarta.

Komisijos sprendimui pritarta Komisijos 2017-04-20 posėdyje. Balsavimo rezultatai (balsavimui pateikto klausimo formuluotė: „Kas už tai, kad Siūlyti Seimui tenkinti Generalinės prokuratūros prašymą ir duoti sutikimą Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn?“): už – 11, prieš – 0.

10. Komisijos narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn“ projektas.

Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys

Komisijų sekretoriato patarėjas Alfredas Veleckis