2017 m. balandžio 4 d. pažyma dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Manto Adomėno neliečiamybės atėmimo Nr. 232-PŽ
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS DĖL SUTIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĮ MANTĄ ADOMĖNĄ PATRAUKTI BAUDŽIAMOJON ATSAKOMYBĖN AR KITAIP SUVARŽYTI JO LAISVĘ
PAŽYMA
DĖL LIETUVOS REPUBLIKOS SEIMO NARIO MANTO ADOMĖNO
NELIEČIAMYBĖS ATĖMIMO
2017-04-04 Nr. 232-PŽ
Vilnius
1. Komisija sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) 2017 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. XIII-270.
2. Komisijos sudėtis: Komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė, Komisijos nariai: Rimas Andrikis, Audronius Ažubalis, Guoda Burokienė, Tadas Langaitis, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Andrius Palionis, Gintarė Skaistė, Povilas Urbšys, Gintaras Vaičekauskas, Leonard Talmont.
3. Komisijos tyrimo esmė: Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2017 m. sausio 9 d. raštas Nr. 17.2-232 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti Seimo narį Mantą Adomėną baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“.
4. Komisijos darbo trukmė: nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 6 d.
5. Komisijos posėdžio data: 2017 m. balandžio 4 d.
6. Komisijos posėdyje (posėdžiuose) dalyvavo:
Komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė, Komisijos nariai: Rimas Andrikis, Audronius Ažubalis, Guoda Burokienė, Tadas Langaitis, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Andrius Palionis, Gintarė Skaistė, Povilas Urbšys, Gintaras Vaičekauskas, Leonard Talmont.
Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėja Vita Misiūnienė.
Seimo narys Mantas Adomėnas.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas.
7. Komisijos tyrimo rezultatai:
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis 2017 m. sausio 9 d. kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį (toliau – Seimo narys) Mantą Adomėną baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Komisija 2017 m. balandžio 4 d. posėdyje išanalizavo Generalinės prokuratūros 2017 m. sausio 9 d. rašte Nr. 17.2-232 nurodytas aplinkybes. Pagal pateiktą informaciją Seimo narys M. Adomėnas privataus kaltinimo tvarka įtariamas veika, už kurią numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 154 straipsnio 1 dalį dėl šmeižimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos), Seimo statuto nuostatomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tolesnis privataus kaltinimo procesas perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kur būtų nustatyta suinteresuotų asmenų procesinė padėtis (nukentėjęs, įtariamasis, nusikalstamą veiką numatantis įstatymas, kviestini liudytojai) ir procesinių prievartos priemonių taikymas yra negalimas negavus Seimo sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Vadovaudamasis Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, Generalinis prokuroras E. Pašilis prašo Seimą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį Mantą Adomėną ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Komisija nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gauta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis Nr. 1-281-851/2016 (toliau - Nutartis), kuria teismas prašo Generalinio prokuroro kreiptis į Seimą su prašymu leisti Seimo narį M. Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nutartyje nurodoma, kad Vilniaus apygardos teisme 2016 m. gegužės 9 d. gautas pareiškėjos Rūtos Janutienės skundas privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižimo. Pareiškėja ją šmeižiančia informacija laiko 2015 m. rugsėjo 11 d. Seime vykusios spaudos konferencijos „Dėl pradėtos šmeižto kampanijos“ metu išsakytus Seimo nario M. Adomėno teiginius jos atžvilgiu: „<...> kaip plačiai žinoma politiką bei žiniasklaidą sekančių žmonių sluoksniuose, Rūta Grinevičiūtė-Janutienė paskalų be didelių pinigų negamina <...>“, „<...> kad perkama ir parduodama žiniasklaida <...>“. „Jeigu pažiūrėsime, už kokių interesų visą laiką stovėjo ir kokius interesus stūmė Rūta Grinevičiūtė-Janutienė, ta, be abejo, sąsajos su Rytų kaimynės pastebimais interesais, na jos labai akivaizdžios <...>. <.....> Rūta Janutienė galėtų pasidomėti savo pačios ryšiais su labai abejotinų interesų grupėmis.“
2016 m. rugsėjo 14 d. Seimo narys M. Adomėnas į taikinamąjį posėdį neatvyko, nors šaukimas atvykti į teismo posėdį jam buvo įteiktas asmeniškai, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl buvo nutarta skundą nagrinėti perduoti teisiamajam posėdžiui.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas 2017 m. balandžio 4 d. Komisijos posėdyje teigė, kad Generalinis prokuroras į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi gavęs Vilniaus apygardos teismo nutartį privataus kaltinimo byloje, kurioje nedalyvauja prokuroras, todėl Generalinė prokuratūra nevertino teisme esančios bylos aplinkybių, o įvykdė įstatymų suteiktą pareigą kreiptis į Seimą dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo.
Komisijos posėdyje Seimo narys M. Adomėnas paaiškino, kad savo kaltės jis neįžvelgia, o jei ir apšmeižė R. Janutienę, tai tik pavadindamas ją žurnaliste, o jos kuriamas laidas žurnalistika. Spaudos konferencija, kurioje Seimo narys M. Adomėnas neva apšmeižė R. Janutienę, pasirodė po to, kai R. Janutienę sukūrė laidų ciklą, nukreiptą prieš Seimo narį M. Adomėną bei jo šeimą. Seimo narys mano, jog šis procesas yra nukreiptas prieš jį kaip politiką, o puolimas prasidėjo tada, kai pasklido žinia, jog M. Adomėnas nusprendė kandidatuoti Kaišiadorių-Elektrėnų Seimo vienmandatėje apygardoje. Tai apygarda, kurioje pagrindiniu jo varžovu turėjo tapti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) iškeltas kandidatas Marius Muižinikas. Jo nuomone, šis teisminis procesas yra politinis susidorojimas su juo.
Komisija pažymi, kad:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnyje numatyti baudžiamojo proceso ypatumai asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
3. M. Adomėnas yra Seimo narys. Jis naudojasi Seimo nario neliečiamybe, numatyta Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje ir Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje, t. y. jis, kaip Seimo narys, be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
8. Komisijos sprendimas:
Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. XIII-270 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Mantą Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ ir vykdydama šio nutarimo 4 straipsnyje nurodytą pavedimą, siūlo duoti Seimui sutikimą Lietuvos Respublikos Seimo narį Mantą Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
9. Komisijos sprendimui pritarta Komisijos 2017 m. balandžio 4 d. posėdyje.
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė – 2 (lėmė pirmininkės balsas).
10. Komisijos narių atskiroji nuomonė:
Negauta.
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Mantą Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas.
Komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė