Apie 2018 m. rugpjūčio 22 d. Ekonomikos komiteto posėdį

2018 m. rugpjūčio 22 d. Ekonomikos komiteto posėdyje:

1. SVARSTYTA. Dėl situacijos Lietuvos transporto infrastruktūros sektoriuje (finansavimas, investicijos, lėšų įsisavinimas).

 

Kalbėjo: Rimantas Sinkevičius, Rokas Masiulis, Karolis Sankovski, Vidmantas Paukštė, Marius Gelžinis, Vitalijus Andrejevas, Valdas Sutkus, Rimantas Čiapas, Virgaudas Puodžiukas, Eugenijus Gentvilas, Jurgis Razma, Antanas Baura, Virgilijus Poderys, Andrius Kupčinskas, Dainius Kreivys, Bronius Markauskas, Rimvydas Gradauskas.

 

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžė, kad stabilios strateginės investicijos į vieną svarbiausių Lietuvos ekonomikai susisiekimo sektorių gerins transporto – geležinkelių, kelių, jūrų ir oro uostų – infrastruktūrą, užtikrins didėjančius krovinių ir keleivių vežimo pajėgumus.  „Pastaruoju metu pasigirdusius teiginius apie neva mažėjančias investicijas laikau arba politinėmis spekuliacijomis arba verslo grupių, nepatenkintų skaidriais konkursais bei aiškiu planavimu ir kurioms skubotumas pirkimuose yra proga kelti kainas, interesų apraiška. Investicijos vykdomos stabiliai, skaidriai ir valstybiškai. Artimiausius dvejus metus numatomos augančios investicijos į infrastruktūros gerinimą padidins krovinių ir keleivių aptarnavimo pajėgumus, stiprins šalies ekonominį konkurencingumą. Svarbu, kad tai finansuojama ne tik biudžeto lėšomis – valstybės valdomos įmonės investuoja ir daug savo pačių uždirbtų lėšų“, – kalbėjo ministras Rokas Masiulis.

AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus pavaduotojas, Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius, Karolis Sankovski svarbiausiais iššūkiais įvardijo „Rail Baltica“ ir elektrifikavimo projektus. Jis pažymėjo, kad valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ artimiausiais metais planuoja gerokai išaugsiančias investicijas. Patvirtintoje ilgalaikėje strategijoje numatyta, kad investicijų į infrastruktūrą portfelis iki 2030 metų viršys 5 mlrd. eurų. Vien šiemet paskelbtų infrastruktūros pirkimų vertė viršija 0,5 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų numatyta projektui „Rail Baltica“, taip pat bus tęsiamas geležinkelio linijos Klaipėdos link elektrifikavimas, vykdomi kiti darbai. Bendrovės duomenimis, modernizuojant geležinkelių infrastruktūrą siekiama didinti saugumą ir traukinių greitį, trumpinti kelionių laiką, didinti infrastruktūros pajėgumą kroviniams ir keleiviams vežti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė pabrėžė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2018–2021 m. planuoja investuoti 407 mln. eurų, iš jų daugiau kaip 70 proc. (293 mln. eurų) numatyta krantinėms ir molams statyti bei rekonstruoti, 18 proc. (73 mln. eurų) – uosto akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams. Ilgalaikė Klaipėdos uosto veiklos rodiklių analizė rodo, kad investicijos į uosto infrastruktūrą yra esminė krovinių srauto augimo prielaida. Pavyzdžiui, 2001–2017 m. laikotarpiu apie 2,5 karto padidėjęs uosto direkcijos ilgalaikis turtas sudarė sąlygas tiek pat kartų padidinti ir krovos rezultatus – nuo 17,2 tūkst. tonų 2001 m. iki 43,25 tūkst. tonų 2017 m. Įgyvendinus numatytus investicinius projektus, uosto direkcija planuoja iki 2040 m. pasiekti 100 mln. tonų krovą.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis akcentavo, kad Lietuvos  oro uostai gerina infrastruktūrą ir pažymėjo, kad  spartų investicijų augimą numato  šalies tarptautinius oro uostus valdanti VĮ Lietuvos oro uostai. Įmonės duomenimis, 2016–2017 m. šalies oro uostuose Vilniuje, Kaune ir Palangoje buvo investuota 31,5 mln. eurų, o 2018–2020 m. planuojamos 85,8 mln. eurų investicijos. Tarp didžiausių darbų numatoma Vilniaus oro uosto daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės statyba, Palangos oro uosto perono bei lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija bei Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rekonstrukcija.

Lietuvos kelių direkcijos generalinis direktorius Vitalijus Andrejevas pabrėžė, kad 2018 m. kelių infrastruktūrai gerinti skirta 440,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, taip pat numatoma 63,1 mln. eurų iš ES fondų. Didžiausi vykdomi investiciniai projektai – magistralės „Via Baltica“ modernizavimas, kitų magistralinių bei krašto ir rajoninių kelių rekonstravimas, estakados kelyje Šilutė–Rusnė statyba, žvyrkelių asfaltavimo darbai. 2018–2020 m. numatyta išasfaltuoti 1209 km žvyrkelių. Nuo 2018 m. pradžios iki 2018-08-21 yra įgyvendinama (vykdoma) 67 žvyrkelių asfaltavimo sutarčių, pagal kurias asfaltuotinų žvyrkelių ruožų bendras ilgis yra 482,39 km.

 

NUTARTA. Tęsti investicijų į transporto sektorius monitoringą.

Pritarta bendru sutarimu.

 

2. SVARSTYTA. Pasirengimas Valstybinio audito ataskaitos 2018 m. birželio 28 d. Nr. VA-2018-P-900-3-6  Ypatingos svarbos Valstybės informacinių išteklių valdymas ‎svarstymui.

Kalbėjo: D. Kreivys.

 

NUTARTA: Komiteto išvadų rengėjais paskirti D. Kreivį, V. Poderį,  komiteto biuro patarėją I. Jurkšuvienę.

Pritarta bendru sutarimu.

 

3. SVARSTYTA. Pasirengimas Valstybinio audito ataskaitos  2018 m. birželio 19 d. Nr. VA-2018-P-20-2-5 „Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimas" ‎svarstymui.

Kalbėjo: D. Kreivys.

 

NUTARTA: Komiteto išvadų rengėjais paskirti V. Poderį, A. Kupčinską,  komiteto biuro vedėją R. Petkūnienę, komiteto biuro patarėją R.O. Duburaitę.

Pritarta bendru sutarimu.

 

4. SVARSTYTA. Pasirengimas VATESI 2017 metų veiklos ataskaitos „Branduolinės energetikos sauga Lietuvoje“ ‎svarstymui.

Kalbėjo: D. Kreivys, V. Poderys. A. Kupčinskas.

 

NUTARTA: Komiteto išvadų rengėjais paskirti D. Kreivį, V. Poderį, komiteto biuro vedėją R. Petkūnienę, komiteto biuro patarėją R.O. Duburaitę.

Pritarta bendru sutarimu.

 

5. SVARSTYTA. Dėl Vyriausybės išvados Alkoholio kontrolės įstatymo I-857 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1657.

Kalbėjo: D. Kreivys, E. Gentvilas, J. Razma.

NUTARTA:  Prašyti Lietuvos Seimo valdybos kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę pateikti Seimui išvadą Alkoholio kontrolės įstatymo I-857 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1657.

 Pritarta bendru sutarimu.

 

            6. SVARSTYTA. Dėl Broniaus  Markausko asmeninės kelionės  į  užsienį (Ukraina).

            Kalbėjo: D. Kreivys,  Br. Markauskas.

 

            NUTARTA. Pritarti Broniaus  Markausko asmeninei kelionei 2018 m. rugpjūčio 27-31 dienomis į užsienį (Ukraina).

            Kelionės išlaidos apmokamos asmeninėmis lėšomis.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

 

7. SVARSTYTA. Dėl dalyvavimo Europos Tarpparlamentinėje kosmoso konferencijoje, 2018 m. spalio 15-16 dienomis Briuselyje (Belgijos Karalystė).

Kalbėjo: D. Kreivys,  J. Razma.

 

NUTARTA:  į organizuojamą konferenciją nevykti.

Pritarta bendru sutarimu.

 

            8. SVARSTYTA. Dėl Tarpparlamentinės Europos Sąjungos stabilumo, ekonomikos koordinavimo ir valdysenos konferencijos Vienoje (Austrijos Respublika).

Kalbėjo: D. Kreivys.

 

NUTARTA. Pritarti Dainiaus Kreivio komandiruotei į Vieną (Austrijos Respublika) 2018 m. rugsėjo 16-18 dienomis dalyvauti Tarpparlamentinėje Europos Sąjungos stabilumo, ekonomikos koordinavimo ir valdysenos konferencijoje.  Komandiruotės išlaidas apmokėti iš Seimo komitetų dalyvavimui pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybos parlamentiniuose ir Europos Parlamento rengiamuose susitikimuose skirtų lėšų.

Pritarta bendru sutarimu.