Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Mindaugo Puidoko elgesio"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO MINDAUGO PUIDOKO ELGESIO

 

2020-01-15  Nr. 101-I-1

Vilnius

 

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, gavusi T. L. (toliau – Pareiškėjas) kreipimąsi dėl Seimo nario Mindaugo Puidoko veiksmų, galimai naudojantis Seimo nario statusu savo asmeniniams tikslams pasiekti, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

T. L. 2019 m. spalio 11 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Seimo kontrolierių įstaigą, Komisiją, Seimo Žmogaus teisių komitetą, Lietuvos radiją ir televiziją.

Žmogaus teisių komitetas prašytas pateikti informaciją apie Lietuvos Respublikos Prezidentūros paraginimo spręsti dėl Seimo kontrolierių įstaigos neveiklumo svarstant T. L. kreipimąsi.

Komisijos paprašyta nustatyti, ar Seimo narys M. Puidokas nepasinaudojo Seimo nario statusu savo asmeniniams tikslams pasiekti.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašyta pateikti informaciją, ar yra viešinami sprendimai, kaip to pageidavo ir rekomendavo Lietuvos Respublikos Prezidentūra.

Nurodoma, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Seimo nariui M. Puidokui nebendradarbiaujant dėl atliekamo tyrimo nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Nurodoma, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nepagrįstai kliudė piliečiui viešinti gautą informaciją.

Kreipimesi taip pat yra keliami kiti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai skirti klausimai.

Pažymėtina, kad Komisija atlieka tyrimus dėl Seimo narių ir Vyriausybės narių elgesio, todėl tyrimą Komisija pradėjo dėl Seimo nario M. Puidoko galimo pasinaudojimo Seimo nario statusu. Tyrimas dėl kitų pareiškėjo kreipimesi keliamų klausimų nebuvo atliekamas.

T. L. savo kreipimesi nurodė, kad 2019 metais M. Puidokas susirašinėdamas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) dėl su jo asmeniu susijusių dalykų, naudojo Seimo nario blanką bei naudojosi tarnybiniu Seimo nario elektroniniu paštu, taip galimai piktnaudžiavo savo kaip Seimo nario statusu. Pareiškėjo duomenimis, tyrimas Inspekcijoje buvo atliekamas ne dėl Seimo nario M. Puidoko, tačiau dėl M. Puidoko kaip kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus.

Seimo narys M. Puidokas Komisijai paaiškino, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyksta teisminis procesas dėl Inspekcijos priimto sprendimo dėl M. Puidoko. Inspekcija visus tyrimo dokumentus siuntė negaliojančiais M. Puidoko adresais, vengdama žinomų asmeninio ar darbinio elektroninio pašto adresų, apie priimtą Inspekcijos sprendimą M. Puidokas sužinojo iš visuomenės informavimo priemonių. Norėdamas išvengti tolimesnių nesusipratimų M. Puidokas kreipėsi į Inspekciją naudodamasis Seimo nario blanku bei iš siųsdamas kreipimąsi iš M. Puidoko kaip Seimo nario elektroninio pašto. Siųsdamas Inspekcijai raštus, surašytus ant Seimo nario blanko, M. Puidokas siekė, kad jam kuo skubiau būtų įteikti procesiniai dokumentai. Inspekcija reikalingus dokumentus išsiuntė tik per ketvirtą kartą.

Pagal Komisijai pateiktą Inspekcijos informaciją M. Puidokas pasinaudojo Seimo nario blanku arba elektroniniu paštu, pasirašydamas kaip Seimo narys: 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 0909/2019-LR-14 prašydamas Inspekcijos pateikti su jo asmeniniu susijusią informaciją; 2019 m. rugsėjo 10 d. iš Seimo nario elektroninio pašto dėžutės, pasirašydamas kaip Seimo narys išsiuntė laišką Inspekcijai; 2019 m. spalio 10 d. pateikė raštą Nr. 1010/2019-LR-15, prašydamas pateikti informaciją apie tyrimą, susijusį su jo asmeniu bei tą pačią dieną šį raštą išsiųsdamas jį Seimo nario elektroninio pašto dėžutės, pasirašydamas laišką kaip Seimo narys.

 

Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) savo 2019 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 2-2257(1.19) nurodė, kad tyrimas VRK buvo atliekamas dėl M. Puidoko kaip pretendento į Lietuvos Respublikos Prezidentus. 2019 m. spalio 15 d. VRK pateikė M. Puidokui raštą, kuriuo jam rekomenduota laikytis asmens duomenų apsaugos, rinkimų agitacijos ir politinės reklamos sąlygų. Raštas M. Puidokui buvo siunčiamas kaip privačiam asmeniui jo tarnybiniu elektroninio pašto [email protected] adresu.

Inspekcija savo 2019 m. gruodžio 11d. rašte Nr. 2R-5886(2.13)  nurodė, kad 2019 m. kovo 19 d. Inspekcijoje buvo gautas T. L. skundas dėl M. Puidoko jam siunčiamų laiškų negavus jo sutikimo. Pagal šį skundą buvo pradėtas tyrimas dėl M. Puidoko kaip pretendento į Lietuvos Respublikos Prezidentus.

 

Seimo statuto 18 straipsnio 1 dalis nustato draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams.

Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Seimo narys privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesus, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti, 6 punktas draudžia naudotis bet kokiu valstybės valdomu turtu asmeninei naudai gauti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje vartojama sąvoka „valstybės (valstybinė) tarnyba“ yra tapati sąvokai „viešoji tarnyba“. Lėšų skyrimas, materialinis aprūpinimas ir paskirtų lėšų naudojimas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų prasme sietinas su valstybinei tarnybai keliamais teisėtumo, viešumo reikalavimais, su būtinumu užtikrinti viešojo intereso dominavimą prieš privačius interesus. Lėšos ir kiti ištekliai turi būti naudojami skaidriai, o valstybinės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniams tikslams. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo negali naudotis šiuo statusu savo ar sau artimų asmenų, arba kitų asmenų privačiai naudai gauti.

Pagal Civilinio proceso kodekso 123 straipsnyje yra nustatyta, kad procesiniai dokumentai gali būti siunčiami asmens gyvenamosios vietos, kitos nurodytos vietos adresu, taip pat įteikti asmeniui jo darbovietėje.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, padorumo principas, įpareigojantis elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui ir pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktai).

 

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

 

1. Seimo narys M. Puidokas norėdamas paspartinti dokumentų, susijusių su juo, kaip su kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus, gavimą, naudojosi Seimo nario blanku bei elektroninio pašto dėžute.

2. Seimo narys M. Puidokas savo paaiškinime Komisijai patvirtino, jog nesulaukęs tinkamo savo kaip privataus asmens prašymo įvykdymo, Inspekcijai prašymus pateikė kaip Seimo narys.

3. Kadangi Civilinio proceso kodekso 123 straipsnis suteikia galimybę procesinius dokumentus įteikti ne tik asmens gyvenamosios vietos adresu, tačiau ir per darbovietę, darytina išvada, jog taikant analogiją, dokumentai Seimo nariui gali būti perduodami ir Seimo narių tarnybiniu elektroniniu paštu ar siunčiami į Seimą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Seimo narys Mindaugas Puidokas 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. spalio 10 d. savo asmeniniams tikslams pasiekti naudodamasis Seimo nario blanku bei pasirašydamas kaip Seimo narys galėjo pažeisti Seimo statuto 18 straipsnio 1 dalį, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus.

2. Seimo nariai gauti ir siųsti dokumentus dėl su jų asmeniu susijusių bylų, patikrinimų ir pan., gali ir tarnybiniu Seimo nario elektroniniu paštu ar tiesiogiai į Seimą.

3. Rekomenduoti Seimo nariams sprendžiant problemas, susijusias su asmeniniais interesais, vengti naudoti Seimo nario blankus, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl to, ar jie atstovauja visuomenės interesus.

 

Pritarta bendru sutarimu.

 

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnį Komisijos sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo ar įteikimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

 

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                                                         Antanas Matulas