Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Valiaus Ąžuolo viešųjų ir privačių interesų konflikto"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO VALIAUS ĄŽUOLO VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ KONFLIKTO

2020-01-29   Nr. 101-I-3

Vilnius

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, gavusi 2019 m. gruodžio 3 d. Seimo nario Justo Džiugelio kreipimąsi ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktų nuostatomis teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2019 m. lapkričio 19 d. Seimo narys Justas Džiugelis kreipėsi į Biudžeto ir finansų komitetą (toliau – Komitetas), prašydamas atskirus Komiteto narius bei Komiteto pirmininką Valių Ąžuolą nusišalinti svarstant Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4021 (toliau – Projektas). Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Projektu bei pasiūlymais siūloma padidinti žemės mokesčio apskaičiavimo koeficientą iki 0,5, o tais atvejais, kai asmeniui ir su juo susijusiems asmenims, kontroliuojamiems vienetams ir (ar) asocijuotiems asmenims bendrai priklauso daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, žemės mokesčio koeficientą taikyti – 1.

Tuo tarpu komiteto pirmininkas V. Ąžuolas kartu su savo mama valdo daugiau nei 600 ha žemės. Tai reiškia, kad Projektu siūlomas naujas mokestis tiesiogiai susijęs su Seimo nario V. Ąžuolo asmeniu bei priėmus Projektą tiesiogiai darytų įtaką jo finansinei padėčiai.

Projektas buvo svarstomas 2019 m. lapkričio 20 d. Komiteto posėdyje. Nei pradėjus posėdį, nei posėdžio metu svarstant nurodytą Projektą Komiteto pirmininkas narių neinformavo apie gautą prašymą nusišalinti, tokiu būdu galimai pažeisdamas Seimo statuto 52 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą komiteto pirmininko pareigą pateikti komiteto nariams visą su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus.

 

Seimo narys V. Ąžuolas savo 2019 m. gruodžio 31 d. paaiškinime Komisijai nurodė, kad teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų, pareigūnų ir politikų viešųjų ir privačių interesų derinimą negali būti aiškinamos pernelyg plečiamai. Pats suinteresuotumas turi būti aiškus ir tiesioginis.

Seimo nariai priima įvairius sprendimus, kurie turi ir gali turėti įtaką jiems patiems ar jų artimiesiems (pvz. pensijinis amžius, pensijų dydis, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugos ir pan.).

Pati Komisija ne kartą yra priėmusi sprendimus, jog Seimo narys nuo priimamų sprendimų privalo nusišalinti tuo atveju, kai klausimas yra tiesiogiai susijęs su Seimo nario asmeniu.

Seimo nario J. Džiugelio raštas dėl Komiteto narių nusišalinimo nuo Projekto svarstymo, pasak Seimo nario V. Ąžuolo, buvo įsegtas į segtuvą, kuriame laikomi Komiteto dokumentai, o Komiteto nariai turi galimybę su jais susipažinti. Kai kurie Komiteto nariai iki Komiteto posėdžio išreiškė nuomonę, jog prašymas dėl nusišalinimo nėra pagrįstas.

 

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta prievolė valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, o 3 punkte nustatyta prievolė nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

Pagal Įstatymą interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į prevencinę Įstatymo paskirtį, t. y. siekį užkirsti kelią interesų konflikto galimybei, neturi reikšmės, ar asmuo turėjo naudos konkrečioje situacijoje.

Įstatyme yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Seimo nariai, kurie tam tikru svarstomu klausimu turi privatų interesą, prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.

Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 4 straipsnyje įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai, nustatantys valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime reikalavimus. Skaidrumo ir viešumo principas reiškia, kad politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus. Nesavanaudiškumo principas reiškia, kad valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būti naudingas politikui ar jo artimam asmeniui.

Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimuose, 2009 m. gegužės 15 d. sprendime yra suformulavęs plačią oficialiąją Seimo nario konstitucinio statuso doktriną. Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją išrinktam Seimo nariui prisiekus ir įgijus visas Tautos atstovo teises, atsiranda konstitucinė pareiga besąlygiškai būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Seimo nariai, vykdydami savo funkcijas ir įgyvendindami valstybės valdžią, privalo vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, taip pat privalo veikti Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų asmeninei naudai gauti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. <...>  Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

2016 m. kovo 30 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priėmė rezoliuciją Nr. KS-27 „Dėl nusišalinimo savivaldybėse, rengiant, svarstant ir priimant su mokesčių tarifų nustatymu (pakeitimu) susijusius sprendimus“. Šioje rezoliucijoje rekomenduota nusišalinti rengiant, svarstant ir priimant su visiems vienodai taikomų mokesčių tarifų nustatymu (pakeitimu) susijusius sprendimus tik tuomet, kuomet valstybės tarnautojams, pareigūnams ar politikams ir jiems artimiems asmenims to mokesčio per metus priskaičiuota dalis yra reikšminga ir gali daryti įtaką priimamiems sprendimams.

Ši rezoliucija neteko galios, įsigaliojus naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui 2020 m. sausio 1 d. Tačiau tos pačios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pažymėdamas, kad nesant kitų aplinkybių nėra būtinybės nusišalinti, kuomet svarstomi visiems vienodai taikomų mokesčių tarifai (2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012).

Pagal Komiteto 2019 m. lapkričio 19 d. posėdyje pateiktą informaciją žemę nuosavybės teise valdo apie 1 mln. gyventojų. Todėl darytina išvada, kad naujo žemės mokesčio tarifai turėtų įtakos dideliam Lietuvos gyventojų skaičiui ir būtų taikomi vienodai visiems.

Taip pat pažymėtina, kad viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos pernelyg plečiamai. Tokiu atveju susidarytų situacija, kai pvz. Seimo Kaimo reikalų komitete negalėtų dirbti nė vienas Seimo narys, valdantis nuosavybės teise žemės valdas, Sveikatos reikalų komitete – Seimo nariai, turintys medicinos išsilavinimą ir pan.

 

Seimo statuto 52 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato komiteto pirmininko pareigą teikti komiteto nariams su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus.

Seimo statuto 51 straipsnio 2 dalis numato, kad komiteto narys turi teisę susipažinti su visais komitete gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus gali naudotis jais savo darbe.

Seimo statuto 55 straipsnis nustato komiteto sprendimų priėmimo tvarką. Sprendimai priimami komiteto posėdyje dalyvavusių balsų dauguma.

Seimo statuto 18 straipsnis reglamentuoja Seimo narių nusišalinimo aplinkybes bei tvarką. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiame svarstyme turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolimesnio klausimo svarstymo bei balsavimo.

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesant kitų aplinkybių nėra būtinybės nusišalinti, kuomet svarstomi visiems vienodai taikomų mokesčių tarifai.

2. Komiteto pirmininkas, gavęs dokumentus, privalo juos pateikti komiteto nariams. Dėl Komitete gautų prašymų sprendimai turi būti priimami Komiteto posėdžiuose.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Dalyvaudamas Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4021 svarstyme ir balsavime dėl šio projekto bei pasiūlymų jam, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų.

2. Nepateikdamas Biudžeto ir finansų komiteto nariams Seimo nario Justo Džiugelio rašto dėl nusišalinimo svarstant ir balsuojant dėl Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4021 ir tokiu būdu nesuteikdamas galimybės Komitetui priimti sprendimo balsuojant, Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas pažeidė Seimo statuto 52 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 51 straipsnio 2 dalį bei 55 straipsnio 1 dalį.

 

 Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 3 (A. Papirtienė balsavime nedalyvavo)

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                     Antanas Matulas