Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Mykolo Majausko elgesio"
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NARIO MYKOLO MAJAUSKO ELGESIO
2020-01-15 Nr. 101-I-2
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (toliau – Komitetas) pirmininko Valiaus Ąžuolo 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą įvertinti Seimo nario Mykolo Majausko veiksmus po Komiteto, atliekančio parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 m. krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, 2019 m. spalio 9 d. posėdžio bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Komiteto pirmininkas V. Ąžuolas prašė įvertinti Seimo nario M. Majausko veiksmus, kai M. Majauskas viešai paskleidė informaciją iš 2019 m. spalio 9 d. vykusio Komiteto posėdžio, atskleidė pranešėjo statusą turinčio asmens tapatybę ir su juo susijusią privataus pobūdžio informaciją, taip pat viešais komentarais šį asmenį menkino, taip darydamas jam neteisėtą poveikį.
Interneto portalo „15 min“ 2019 m. spalio 10 d. paskelbtoje publikacijoje „Neviešintos krizės tyrėjų rekomendacijos: atstatydinti Vasiliauską tikėjosi net ir žlugus balsavimui Seime“ (https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/nutekejo-krizes-tyreju-preliminarios-isvados-siulys-atleisti-v-vasiliauska-662-1215126) cituojami Seimo nario M. Majausko pasisakymai:
1. „Posėdžio metu klausiau pono T. R., ar tik ne jis rašė Seimo komisijos išvadas, nes didelė dalis jo prezentacijos skaidrių yra atspindėtos išvadų tekste. Į klausimą ponas T. pasirinko neatsakyti. Lyg sutapimas vėliau pasirodė, kad Seimo komisijos išvadų dokumento autorius nurodomas „T.“;
2. „Absurdiškai atrodo, kai Lietuvos banko darbuotojas dalyvauja Seimo komisijoje kaip liudytojas ir vėliau jau teisėjo vaidmenyje pats rašo Parlamentinės tyrimo komisijos išvadas. Dar keisčiau viskas atrodo, kai tas pats darbuotojas, reikalavęs ir negavęs kompensacijos, paliko Lietuvos banką ir dabar išvadose siūlo imtis priemonių atleisti centrinio banko vadovą. Tai tik dar kartą parodo, kad šis tyrimas buvo šališkas ir subjektyvus nuo pradžių iki pat pabaigos. Europos Parlamento ir Prezidento rinkimų metu buvo naudojamas kaip įrankis susidoroti su politiniais oponentais. Dabar – asmeninių sąskaitų suvedinėjimui“.
Seimo narys M. Majauskas 2019 m. gruodžio 30 d. Komisijai pateiktame paaiškinime teigė: „<...> siekiant organizuoti uždarą Biudžeto ir finansų komiteto posėdį turėjo būti gautas Seimo pritarimas. Toks pritarimas gautas nebuvo. Papildomai 2019-10-09 Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas paklausė komiteto narių ar pritartų tam, kad komiteto posėdis būtų uždaras. Tačiau komiteto narių balsavimas dėl to, ar posėdis bus uždaras, neįvyko ir atitinkamas sprendimas nebuvo priimtas. <...> Todėl atsakingai pareiškiu, jog nesutinku su teiginiais, kad aš galėjau atskleisti uždaro komiteto posėdžio turinį, kadangi teisės aktų nustatyta tvarka Komiteto posėdis nebuvo paskelbtas uždaru, jame nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su valstybės paslaptimi, ir nebuvo Komiteto narių sprendimo dėl uždaro posėdžio rengimo.“
Atsakydamas dėl pranešėjo statusą turinčio asmens tapatybės atskleidimo M. Majauskas paaiškino: „Atsakingai pareiškiu, kad nepadariau jokio pažeidimo, nepažeidžiau Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimų, susijusių su pranešėjo konfidencialumo užtikrinimu, neatskleidžiau viešai tretiesiems asmenims pranešėjo statusą turinčio asmens tapatybės. <...> Seimo komisijos nariams nei prieš minimą posėdį, nei šio posėdžio metu jokia forma nebuvo pranešta, jog T. R. turi pranešėjo statusą. Posėdžio metu buvo pasakyta tik tiek, jog T. R. „turi liudytojo statusą“ <...> Prašau atkreipti dėmesį, jog „pranešėjo statusas“ ir „liudytojo statusas“ yra du visiškai skirtingi statusai. <...> Faktą, kad T. R. turi pranešėjo statusą sužinojau iš paties T. R. viešo pasisakymo naujienų portaluose 2019-10-11. Tai įrodo, kad faktą, jog jam suteiktas pranešėjo statusas, T. R. viešai atskleidė pats.“
Seimo narys M. Majauskas taip pat paaiškino dėl galimo spaudimo darymo: „<...> savo veiksmais nesiekiau ir nedariau spaudimo T. R. Išsakiau savo nepriklausomą nuomonę atsižvelgdamas į man žinomus faktus.“
Seimas 2018 m. kovo 29 d. nutarimu „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“ Nr. XIII-1065 pavedė Komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą Seimui pateikti iki 2019 m. balandžio 15 d.
Seimo 2019 m. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. XIII-1065 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“ pakeitimo“ Nr. XIII-2062 parlamentinio tyrimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d.
2019 m. spalio 9 d. Seimo interneto svetainėje buvo paskelbta Komiteto 2019 m. spalio 9 d. uždaro posėdžio darbotvarkė (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37366&p_event_id=12796). Darbotvarkėje buvo numatytas klausimas: „Dėl parlamentinio tyrimo „Dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę“ (uždaras)“.
2019 m. spalio 9 d. 8.30–9.30 val. vyko Komiteto posėdis. Komiteto pirmininkas V. Ąžuolas informavo, jog T. R. pageidavo, kad posėdis būtų uždaras, nes jis turi liudytojo statusą. Komiteto pirmininkas neinformavo, kad T. R. suteiktas pranešėjo statusas pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas.
Komiteto pirmininkas V. Ąžuolas paklausė Komiteto narių, ar jie pritaria, kad posėdis būtų uždaras. Pažymėtina, kad Komiteto posėdžio stenogramoje nėra užfiksuota, kad būtų vykęs balsavimas dėl to, ar posėdis bus uždaras, taip pat šiam siūlymui nebuvo pritarta bendru sutarimu.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2019 m. lapkričio 27 d. raštu informavo Komisiją, kad T. R. buvo suteiktas pranešėjo statusas. Generalinė prokuratūra informavo, kad pranešėjui buvo nurodyta, jog Pranešėjų apsaugos įstatyme numatytas draudimas daryti neigiamą poveikį asmenims, pateikusiems informaciją apie pažeidimus, yra taikoma darbdaviui ir kitiems įstaigos darbuotojams, todėl šiuo aspektu Seimo nario M. Majausko veiksmai pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas negali būti vertinami.
Pagal Seimo statuto 49 straipsnio 3 dalies nuostatą, komitetai, Seimo pavedimu atlikdami parlamentinį tyrimą, veikia pagal šio statuto 75 ir 76 straipsniuose nustatytas Seimo laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų veiklos taisykles ir turi tokius pat įgaliojimus.
Seimo statuto 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų įgaliojimus nustato įstatymas.
Seimo statuto 75 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi, laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius, kurių sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Kitais atvejais laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą.
Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 6 dalyje analogiškai nustatyta, kad jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi, komisijos posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius. Kviečiamųjų asmenų sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Kitais atvejais komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą.
Įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja laikinosios tyrimo komisijos darbo tvarką. Minėto straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad po kiekvieno komisijos posėdžio gali būti parengiamas pranešimas visuomenės informavimo priemonėms. Pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik komisijos pirmininkas ar komisijos įgaliotas jos narys ir tik tokį, kokį įgaliojo pateikti komisija.
Įstatymo 5 straipsnis nustato komisijos narių pareigas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, Komisijos nariai privalo iki komisija nebaigs tyrimo, niekam neteikti jokios informacijos apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą, duomenis.
Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1-9 punktai).
Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.“ (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje 3K-3-1-219/2015).
Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Seimo interneto svetainėje buvo paskelbta Komiteto 2019 m. spalio 9 d. uždaro posėdžio darbotvarkė. Prasidėjus posėdžiui Komiteto pirmininkas V. Ąžuolo pasiūlė rengti uždarą posėdį, tačiau balsavimas dėl šio siūlymo neįvyko ir sprendimas rengti uždarą posėdį nebuvo priimtas.
2. Spręsdamas, ar rengti uždarą posėdį, Komitetas turėjo vadovautis Seimo statuto 75 straipsnio 1 dalies ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kurios numato, kad jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi, komisijos posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius. Kviečiamųjų asmenų sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Kitais atvejais komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą.
3. Seimo narys M. Majauskas savo pasisakymu „Posėdžio metu klausiau pono T. R., ar tik ne jis rašė Seimo komisijos išvadas, nes didelė dalis jo prezentacijos skaidrių yra atspindėtos išvadų tekste. Į klausimą ponas T. pasirinko neatsakyti. Lyg sutapimas vėliau pasirodė, kad Seimo komisijos išvadų dokumento autorius nurodomas „T.“ viešai atskleidė dalį informacijos iš Komiteto 2019 m. spalio 9 d. posėdžio, taip pat atskleidė asmens, liudijusio šiam posėdyje, tapatybę.
4. Seimo narys M. Majauskas pasisakymu „Absurdiškai atrodo, kai Lietuvos banko darbuotojas dalyvauja Seimo komisijoje kaip liudytojas ir vėliau jau teisėjo vaidmenyje pats rašo Parlamentinės tyrimo komisijos išvadas. Dar keisčiau viskas atrodo, kai tas pats darbuotojas, reikalavęs ir negavęs kompensacijos, paliko Lietuvos banką ir dabar išvadose siūlo imtis priemonių atleisti centrinio banko vadovą. Tai tik dar kartą parodo, kad šis tyrimas buvo šališkas ir subjektyvus nuo pradžių iki pat pabaigos. Europos Parlamento ir Prezidento rinkimų metu buvo naudojamas kaip įrankis susidoroti su politiniais oponentais. Dabar – asmeninių sąskaitų suvedinėjimui“ viešai atskleidė dalį informacijos iš Komiteto 2019 m. spalio 9 d. posėdžio, taip pat išreiškė savo subjektyvią neigiamą nuomonę apie liudytojo elgesį ir Komiteto atliktą parlamentinį tyrimą.
Komisija neturi informacijos apie tai, ar T. R. prieš nutrūkstant jo darbo santykiams Lietuvos banke prašė (arba reikalavo) jam išmokėti kompensaciją, ar tokia kompensacija buvo išmokėta, ar T. R. rengė (arba dalyvavo rengiant) Komiteto išvadas, todėl Komisija negali vertinti, ar Seimo nario M. Majausko pasisakymas buvo pagrįstas faktais.
5. Pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, Seimo laikinosios tyrimo komisijos (taip pat – parlamentinį tyrimą atliekančio Seimo komiteto) nariai privalo niekam neteikti jokios informacijos apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą, duomenis iki komitetas nebaigs tyrimo.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
1. Seimo narys Mykolas Majauskas, interneto portalui „15 min” atskleidęs dalį informacijos iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2019 m. spalio 9 d. posėdžio, taip pat asmens, liudijusio posėdyje, tapatybę ir su šiuo asmeniu susijusią informaciją, kol nebaigtas parlamentinis tyrimas, tokiais veiksmais galėjo pažeisti Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikė – 0.
2. Rekomenduoti Seimo nariui Mykolui Majauskui laikytis Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių Seimo laikinosios tyrimo komisijos narių pareigas.
Pritarta bendru sutarimu.
Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos.
Komisijos pirmininkas Antanas Matulas